Virtuvės evoliucija: nuo nepastebimos namų vietos iki dėmesio centro
Dar XX a. pradžioje apie virtuvę niekas nekalbėjo, lyg ši patalpa net neegzistavo namuose, nes joje sukinėjosi tarnai, o kalbėti apie žemesnio sluoksnio atstovus buvo nepriimtina. Beje, apie šią namų patalpą nebuvo linkę kalbėti ir dizaineriai bei interjero leidiniai. Tik ketvirtąjį dešimtmetį požiūris į virtuvę ėmė keistis, tai lėmė socialiniai pokyčiai bei spartus buitinės technikos tobulėjimas.
Pamažu visi namų ruošos darbai, o tuo pačiu ir maisto gaminimas, užgulė moters pečius. Siekdami tai palengvinti, buitinės technikos gamintojai pradėjo kurti modernią virtuvės techniką, tačiau tokios pastangos nepasiteisimo, dailiosios lyties atstovės pasijuto tarsi uždarytos tarp keturių virtuvės sienų. Tad, turėjo keistis ne virtuviniai rakandai, o pats virtuvės suvokimo modelis.
Taigi, ilgainiui Vakarų visuomenėje susikūrė koncepcija, kuri teigė, kad ši namų patalpa yra susibūrimo bei bendravimo vieta ir turi užimti itin svarbią vietą kiekvieno žmogaus namuose.
Pirmasis virtuvės erdvę su gyvenamosiomis patalpomis sujungė architektas R. M. Šindleris. Tai buvo netikėta, kiek neįprasta, bet labai palankiai įvertinta tuometinės visuomenės.
Atvira virtuvė – ne trumpalaikė mada
Žinoma, tradicinė uždara virtuvė niekada neišnyks, nes visada bus žmonių, kuriems atrodys, kad maisto gaminimas neturi būti viešai demonstruojamas. Be to, atvirą virtuvę kartais būna labai sudėtinga suprojektuoti mažuose butuose, o kartais net neįmanoma, jei virtuvę ir svetainę skirianti siena yra atraminė.
Gyvenime vykstantys socialiniai pokyčiai, aktyvus bendravimas, moters padėties pasikeitimas ir darbų pasidalijimas šeimoje lėmė atviros virtuvės koncepcijos populiarumą, todėl tai tikrai nėra trumpalaikė mada. Visgi, svarbu prisiminti, kad atvirai virtuvei galioja tos pačios išplanavimo taisyklės: pagrindiniai objektai: viryklė, plautuvė ir stalas maisto gaminimui turi būti išdėlioti trikampiu taip, kad šiuos centrus jungiantis atstumas nebūtų didesnis nei dviejų ištiestų rankų ilgis. Priešingu atveju, virtuvėje bus nepatogu judėti ir ji praras savo funkcionalumą.
Atvira virtuvė turi įsilieti į bendrą namų interjerą
Pasak Ellin baldų specialistų, reikia pripažinti, kad norint integruoti virtuvę į bendrą gyvenamąją erdvę, nepakanka išgriauti sienos, jos dizainas turi išlaikyti harmoniją ir jaukumą, todėl dažnai pagrindinius virtuvės „trikampio“ objektus yra stengiamasi užmaskuoti. Novatoriški baldų gamintojai siūlo viryklę, plautuvę ir stalą, maisto ruošimui, formuoti kaip salą, kurią būtų galima transformuoti: virtuvės atributai paslepiami po užstumiamu stalviršiu, o pati sala puikiai susilieja su bendru namų interjeru. Visgi, jei tik virtuvinės salos nepakanka, ją visada galima pridengti baru arba paaukštinta sienele. Tokiu būdu virtuvės šefas turės šiek tiek privatumo, tačiau galės laisvai bendrauti su svetainėje esančiais svečiais.
Tiesa, pasitaiko atveju, kad kai kurie dizaineriai neslepia virtuvės, o priešingai – ją išryškina ir paverčia pagrindiniu namų centru. Iš tiesų, viskas priklauso nuo būsto šeimininko fantazijos ir norų, tačiau jei norite turėti madingą virtuvę, turėtumėte žinoti, kad šiandien itin populiarūs minimalistinio stiliaus baldai, medžio faneruotė, metalas ar natūralus akmuo. Dominuoja tamsios, dažnai kontrastuojančios spalvos.
Verdiktas?
Atviros virtuvės jau seniai ne naujiena, vieni jas peikia kiti giria, tačiau atsakymo į klausimą, kas geriau – atvira ar uždara virtuvė, vargu ar surasime. Uždarų virtuvių savininkai atkakliai teigia, kad jie niekada nesusiduria su tokiomis problemomis kaip nemalonus kvapas, garai ar neestetiškas vaizdas, tuo tarpu, atvirų virtuvių gerbėjai negailestingai butuose griauna sienas ir į vieną erdvę stengiasi sutalpinti visą savo kasdienybę. Taigi, viskas priklauso nuo jūsų pomėgių ir būsto galimybių.
Informacija iš: www.ellin.eu
