Kaip pabrėžia Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas, sodybų specializacijų kryptis išeis į naudą tiek pačioms sodyboms, tiek ir klientams, nes bus orientuojamasi ne į kiekybę, bet į paslaugų kokybę.
Vyrauja trys specializacijų kryptys
„Kaimo turizmas nuo 1997 metų vystėsi ir plėtėsi labai tendencingai, buvo suprantamas kaip vienas vienetas. Sodybų kasmet vis daugėjo, didžiausias šuolis buvo 2004-2006 m., 2007 m. sumažėjo. Rinkoje visos sodybos vadinosi kaimo turizmo sodybomis, o teikė labai plataus spektro paslaugas – galėjome rasti ir kulinarinio paveldo, ir tautinio, bet jis niekaip nebuvo išskirtas. Tai reiškia, kad vartotojas turėjo pats susivokti arba paslaugų teikėjas savaip teikiamas paslaugas interpretuoti. Dėl to prieš porą metų mūsų asociacija, kad būtų mums patiems aiškiau, ką mes siūlome ir kad būtų aiškiau vartotojui suprasti, ką jis ras kaimo turizmo sodybose, įdiegė specializacijas – poilsio kryptis“, - aiškino L. Žabaliūnas.
Iš viso LKTA sodybas sugrupavo į 10 skirtingų krypčių – ramaus poilsio, šeimos švenčių, poilsio šeimoms su vaikais, verslo renginių, aktyvaus laisvalaikio, draugiškos gamtai, pažintinio poilsio, kulinarinio paveldo, sveikatingumo ir agro-turizmo.
Poilsiautojai, kurie ieško poilsio kaime, nori kažko daugiau – nori potyrių, emocijos, nes atvažiuoti ir pernakvoti ant upės kranto tampa nebeįdomu. Žmogus nori veiklos. Todėl dėl poreikio rinkoje sodybos verčiasi per galvą ir palaipsniui eina į siūlymą kažko daugiau nei tik apgyvendinimą.
Citata
„Buvo sodybų, kurios pasakė, kad tikrai gali pasiūlyti visas 10 krypčių. Pirmadienį – ramus poilsis, antradienį – verslo renginys, trečiadienį – sveikatinimas ir pan. Mes sakome, kad jeigu sodyba siūlo viską, gali būti taip, kad ji nesiūlo nieko, t. y. siūlo tą patį platų kaimo turizmą. Esame sutarę, kad kaimo turizmo sodybos, kurios yra asociacijos narės, išskiria tris stipriausias savo specializacijas ir jas naudoja savo rinkodaroje“, - pasakojo L. Žabaliūnas.
Šiuo metu asociacijai priklauso apie 400 kaimo turizmo sodybų, iš kurių dauguma teikia ramaus poilsio paslaugas (193 sodybos). Antroje vietoje yra šeimos šventės, trečioje – poilsis šeimoms su vaikais.
„Didžiausias stygius rinkoje – kulinarinio paveldo, sveikatinimo ir agro-turizmo sodybų. Atitinkamai tokių sodybų šiuo metu turime 24, 20 ir 14“, - sakė LKTA prezidentas. Jis svarsto, kad tokias kryptis sudėtingiau pasiūlyti, nes, pavyzdžiui, teikti kulinarinį paveldą reikia atitikti maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, sveikatinimo paslaugai siūlyti reikia tinkamų specialistų-profesionalų. Agro-turizmo paslaugą teikti gali tik tokios sodybos, kurios užsiima tiesiogine žemės ūkio gamyba, ne kiekvienas ūkininkas gali atrasti laiko užsiimti ūkio produkcijos populiarinimu.
„Šitoje vietoje mes radome sprendimą, pradedame bendradarbiauti su šeimos ūkininkų sąjunga, kad galėtume apjungti du skirtingus segmentus – mažuosius ūkininkus ir kaimo turizmą ir galėtume poilsiautojui pasiūlyti atvykus į kaimo turizmo sodybą susipažinti su netoliese esančiais ūkininkais ir paragauti jų ūkio produkcijos“, - dėsto L. Žabaliūnas.
Draugiškų gamtai sodybų – mažuma
Tarp 10 išvardytų kaimo turizmo sodybų specializacijų paminėtos ir gamtai draugiškos sodybos. L. Žabaliūnas, paprašytas paaiškinti, kas įeina į šią sąvoką, sakė, kad tokios sodybos kreipia didelį dėmesį į gamtosaugą, puoselėja aplinką.
Tokių sodybų, anot pašnekovo, Lietuvoje nėra daug, bet yra tikrai gerų pavyzdžių: „Viena iš stipriausių ir turbūt pionierė šitoje specializacijoje yra Felikso Laivio kaimo turizmo sodyba, kurioje puoselėjamas ryšys su gamta, su gamtos energetika, skatinamas prisilietimas prie natūralios gamtos. Savininkas yra įrengęs namelius medyje, kad žmonės galėtų gyventi grynai gamtos apsuptyje“.
L. Žabaliūnas pabrėžia, kad gamtai draugiškos sodybos nebūtinai turi turėti sertifikatus, čia daugiau kalbama apie patį sodybos savininko iniciatyvumą, jo pasaulėžiūrą pasiūlyti paslaugą, kuri būtų arčiau gamtos: „Poilsiautojai, kurie ieško poilsio kaime, nori kažko daugiau – nori potyrių, emocijos, nes atvažiuoti ir pernakvoti ant upės kranto tampa nebeįdomu. Žmogus nori veiklos. Todėl dėl poreikio rinkoje sodybos verčiasi per galvą ir palaipsniui eina į siūlymą kažko daugiau nei tik apgyvendinimą“.
Ieškantiems potyrių – nuo duonos kepimo iki 7 valandų pirčių malonumų
Lietuvos kaimo turizmo asociacija teigia pastebėjusi, kad kulinarinį paveldą siūlančios sodybos išsibarsčiusios po atskirus regionus, siūlo paslaugas, susijusias su to regiono tradicijomis.
„Geras pavyzdys yra Plungės rajone esanti sodyba „Pas tėvukus“, kuri yra sertifikavusi visą žemaitišką kulinarinio paveldo vakarienę su visais žemaitiškais patiekalais. Prie Platelių ežero esanti sodyba „Tarp liepų“ teikia duonos kepimo edukacines programas. Dzūkai stiprūs savo grikių kultūra – ją puoselėja Laimos Mačionienės, Linos Černiauskienės, Rūtos Sakalienės sodybos. Jos specializuojasi nuo grikių rinkimo, malino iki grikių babkos iškepimo, dzūkiškų bandų kepimo.
Prieš porą metų mūsų asociacija, kad būtų mums patiems aiškiau, ką mes siūlome ir kad būtų aiškiau vartotojui suprasti, ką jis ras kaimo turizmo sodybose, įdiegė specializacijas – poilsio kryptis.
Citata
Sveikatinimo paslaugų labai gerą produktą kuria „Angelų malūnas“ Telšių rajone, kur pristato teisingas lietuviškos pirties tradicijas – jų edukacinė programa gali užtrukti iki 7 valandų – nuo ėjimo į laukus ir miškus susirišti vantų, paaiškinant kokią kiekviena žolelė teikia naudą iki pačios pirties procedūrų“, - geruosius lietuviškų sodybų pavyzdžius vardija L. Žabaliūnas.
Kokios kaimo turizmo sodybos 2012 m. buvo geidžiamiausios?
LKTA sako, kad kaimo turizmo sodybų Lietuvoje yra arti 600, apie 400 jų priklauso asociacijai. Nors skaičiai iš tiesų yra nemaži, vis daugiau kalbama apie tai, kad trūksta atskirų kaimo turizmo produktų, kurie būtų kokybiški, gerai pateikti ir išvystyti.
Pašnekovas taip pat priduria, kad Facebook profilyje atostogoskaime.lt antri metai asociacija siūlo patiems žmonėms išrinkti sodybas, kurios pagal savo specializacijas pasirodė pačios įdomiausios ir buvo labiausiai geidžiamos.
Konkurso „Metų sodyba 2012“ nugalėtojai:
„Pasartėlė“ (Zarasų rajonas)
Surinko daugiausiai balsų kategorijoje Poilsis šeimoms su vaikais.
„Namelis dviems“ (Panevėžio rajonas)
Laimėjo specializacijoje Ramus poilsis.
„Klėtis“ (Lazdijų rajonas)
Ši sodyba nugalėjo Ūkio specializacijoje.
„Ėvė“ (Šilutės rajonas)
Sulaukė didžiausio vartotojų palaikymo kategorijoje Kultūrinis poilsis.
„Angelų malūnas“ (Telšių rajonas)
Ji paliko didžiausią įspūdį sveikatinimo paslaugų mėgėjams.
„Vilaitė“ (Kauno rajonas)
Aktyvaus laisvalaikio lyderiu tapo būtent ši kaimo turizmo sodyba.
„Trikojis“ (Lazdijų rajonas)
Ši sodyba neturėjo konkurentų kategorijoje Draugiška gamtai.
„Pas Pinčiuką“ (Kauno rajonas)
Facebook vartotojai išrinko šią sodybą kaip geriausią kategorijoje Šeimos šventės.
„Padvaiskio dvaras“ (Vilniaus rajonas)
Ši sodyba labiausiai patiko klientams, rengusiems verslo renginius.
„Grikucis“ (Varėnos rajonas)
Buvo lyderis Kulinarinis paveldas specializacijoje.
Per 2012 metus kaimo turizmo sodybose apsilankė 260 tūkst. poilsiautojų. Iš jų 8,7 proc. buvo užsieniečiai.
