Lietuvoje ir užsienyje gausu parduotuvių, kuriose pardavinėjami senoviniai daiktai. Tokiose sendaikčių parduotuvėse, matyt, galima rasti visko: nuo mažų senovinių kvepalų buteliukų, papuošalų, vinilinių plokštelių, indų servizų, įspūdingų sietynų iki spintų ar lauko baldų. Ir nors skeptikai linkę manyti, jog jau panaudoti daiktai yra gerokai pervertinti, tokių parduotuvėlių savininkai atkakliam pirkėjui gražiai paprašius neretai linkę kainas gerokai sumažinti.
Reikėtų paminėti, kad antikvariniai daiktai ir sendaikčiai – ne tas pats. Antikvarinis daiktas ar baldas turi didelę išliekamąją vertę, dažniausiai tai – sukurti garsaus meistro ar autoriaus darbai, turintys istorinę ir meninę vertę. Jie – didžiausias kolekcionierių grobis. Sendaikčiais labiau domisi įdomių ir patvarių daiktų ieškotojai, kurie nori paįvairinti savo garderobą ar interjerą.
Derėtis – būtina
Vienoje Vilniaus senamiestyje esančioje sendaikčių parduotuvėje nustebina prekių gausa. Palyginti mažoje erdvėje įsikūrusioje parduotuvėje, daiktų buvo gerokai daugiau nei galima tikėtis. Pasak pardavėja ten dirbančios Ievos, žmonės užsuka ne tik su tikslu kažką nusipirkti, bet ir norėdami pasigrožėti naujai atvežtomis prekėmis ir net jas išsinuomoti. Tokia paslauga naudojasi reklamas kuriantys studentai, fotografai ir net interjero dizaineriai, pavyzdžiui, Aleksandras Vasiljevas.
„Mes neturime daiktų, kurie turėtų būti muziejuje, tačiau kiekvienas gali rasti įdomų aksesuarą pagal savo poreikius ar skonį. Krizės nejaučiame. Milijonai nebyra, bet prekyba vyksta normaliai“, – pasakojo pardavėja dirbanti moteris.
Pigiausios prekės šioje parduotuvėje – vinilinės plokštelės, jos parduodamos po litą arba atiduodamos už dyką. Brangiausi – šviestuvai, kurie kainuoja po kelis tūkstančius litų. Prekės dažniausiai vežamos iš Belgijos, Anglijos, Prancūzijos, laimimos internete skelbiamuose aukcionuose.
„Tokie daiktai tikri, jie turi savo šilumą. Miela prie jų prisiliesti. Nėra amžiaus ribos, ateina nuo jaunų žmonių iki pagyvenusių. Gal netgi daugiau jaunesni, kurie ieško senesnių ir įdomesnių daiktų. Ateina tie, kurie vertina grožį, išskirtinumą. Aišku, studentai dažniau ateina su tikslu rasti pigesnių smulkmenėlių dovanai ar papuošaliukų. Didesnių aksesuarų ar baldų ieško tie, kurie kuriasi namus. Iš Rusijos labai daug atvažiuoja žmonių, nes pas juos ten beprotiškos kainos“, – sendaikčių verslą Lietuvoje gyrė moteris.
Vilioja ilgaamžiškumas
Kaip tikino vienos baldų įmonės direktorius Morenas Jasevičius, tokie baldai puikiai pagyvina net populiarųjį modernų interjerą.
„Pastaruoju metu labai populiarūs krėslai ir foteliai, kuris net ir labai moderniame interjere naudojamas kaip akcentas. Žmonės patys supranta, kas yra tikra. Dar sovietmiečiu Lietuva buvo užversta, dabar, beje, irgi, visokiais Azijoje pagamintais pigiais baldais. Pamatę tai, jie atsirenka, kas yra geras, kokybiškas daiktas. Atitinkamai, svarbi ir kaina. Žmonės suvokia, kad geras daiktas pigiai kainuoti negali“, – pasakojo M. Jasevičius.
Šios įmonės internetiniame tinklalapyje galima rasti ir prekių kainas, kurios atskleidžia, kad pigiausiai atsieitų porcelianinė statulėlė – 25 litus, brangiausiai – antikvarinis darbo kambario baldų komplektas (knygų spinta, rašomasis stalas, komoda ir krėslas) – 16990 litus.
„Žmonės noriai renkasi tokius baldus. Sendaikčiai, galima sakyti, yra prabangos prekė, prieinama tik vidutines ir aukštas pajamas gaunantiems pirkėjams. Bet žmonės, kurie turi pinigų, įsileidžia tokius daiktus į savo namus. Ir aišku jiems turi patikti klasika. Pastebime, kad labiau klasiką vertina vyresni žmonės, jaunimas yra retesnis mūsų klientas“, – apie antikvarinių baldų tendencijas kalbėjo minėtos įmonės vadovas.
Tiesa, didžiausias tokių daiktų privalumas – tokio antro, dažniausiai, nėra. Be to, jie turi savitas istorijas, šarmą, yra pagaminti iš kokybiškų medžiagų.
