Savame darže užauginti česnakai – sveikesni ir gardesni, nei atvežti iš užsienio. Tiesa, auginti česnakus kiek rizikinga, nes ši kultūra labai imli rankų darbui, be to, sunkiai ištveria žiemą. Kad nesušaltų, juos reikia mulčiuoti, uždengti plėvele.
Pagrindine česnakų problema Česnakų augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Petrusevičius įvardijo lapų gelsvėjimą. Jeigu lapai gelsta pavasarį arba vasaros pradžioje, vadinasi, jiems trūksta azoto. Išgelbėti juos galima tik didinant tąšų kiekį. Tačiau jeigu lapai gelsta ir džiūna šiuo metu, česnakas laikomas subrendusiu. Taip jis signalizuoja, kad gali būti nuskintas.
Pataria vengti kiniškų česnakų
A. Petrusevičius apgailestavo, kad lietuviškų česnakų parduotuvėse tėra tik du mėnesius. Pats auginantis 1 hektarą česnakų, jis pasakojo, kad išlaikyti juos rudenį ir žiemą – labai sunku. Juos reikia laikyti labai vėsiai, atšaldyti iki 2 laipsnių žemiau nulio temperatūros.
Specialistas stebėjosi ir įspėjo, kad iš Kinijos atvežti česnakai Lietuvoje net nesudygsta. Nors juose neranda jokių pagrindinių pesticidų, vyras tikino manantis, kad vis dėlto jie yra „kažkaip paveikti“. Ir pataria tokių česnakų parduotuvėse vengti.
Dzūkams česnakai neaugs
Sodinant česnakus jis ragina atkreipti dėmesį į dirvožemį. Prieš tai dirvoje negali būti augusios bulvės, nes visi mikrobai ir bacilos persiduos česnakams. Žemė neturi būti molinga ar smėlinga. „Todėl dzūkai ir neaugina česnakų“, - šyptelėjo A. Petrusevičius.
Geriausiai česnakų auginimui tinka juodžemis. Česnakus galima sodinti tiesiai į žemę jau kovo viduryje. Tiesa, pasodinus gegužės ir birželio mėnesiais juos reikia gausiai laistyti. Tai nustoti daryti ir mažiausia trims savaitėms reiktų tik prieš nuimant derlių.
Česnakai nemėgsta kaimyninių augalų, reikalauja daug šviesos. Galvutes geriausia sodinti 10 cm atstumu viena nuo kitos. Jos gerai auga humuso gausioje arba mėšlu tręštoje ir oro prisotintoje dirvoje. Ji gali būti vidutinio sunkumo priemolio ar priesmėlio, puri.
Naudingų savybių – daugybė
Česnakai nuo seno žinomi kaip gydantys peršalimo ligas ir veikiantys tarsi natūralus antibiotikas. Specifinis česnako aromatas ir skonis labai gerai gydo peršalimo ligas. Taip pat jo sudėtyje yra vertingų amino rūgščių – lizino, tiamino, vitaminų C, B1, B2, B3, PP, magnio, geležies, aliuminio, cinko, seleno.
Maisto ruošyboje česnakas paplitęs kaip vienas iš populiariausių prieskonių pasaulyje. Šviežio valgomojo česnako aštrumas pranyksta verdant ar kepant. Kaitinant česnakas praranda aštrumą ir stiprų kvapą, aromatas pasidaro švelnesnis, ne toks vyraujantis, tačiau vis dar sugeba išsaugoti didžiąją dalį naudingų savybių. Dėl to česnakas yra svarbi sudedamoji dalis beveik viso pasaulio šalių virtuvėse.
Česnakų geltonavimo priežastys ir sprendimo būdai
–Česnakai pageltonuos, jei svogūnėliai per giliai sodinami, nes žiemą jie gali būti pažeisti šalčio.
–Jei sodinsite rugsėjo mėnesį. Tokie česnakai išleis daigus iki šalčių, tad pavasarį ims gelsti. Dėl to geriausia sodinti nuo spalio pradžioje – viduryje.
–Per rūgšti dirva. Česnakams augti reikalinga neutrali dirva, kurios optimalus rūgštingumas (pH) – 6,0-7,5.
–Nepakankamai maisto medžiagų. Dėl to svarbu, kad dirva, kurioje jie auga, būtų patręšta. Pamačius gelstančius lapus, galima pasitelkti mineralines trąšas. Svarbu nepamiršti ir purenti dirvos.
–Dar viena problema – nepakankamas drėgmės kiekis. Česnakus geriausia laistyti šaltu vandeniu, pavyzdžiui, iš šulinio.
