Triukšmo kaina ir kaip ją sumažinti

Triukšmas yra antras po oro užterštumo mirtinas ligas sukeliantis aplinkos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad didžiausią neigiamą poveikį žmonėms daro nuolatinis foninis triukšmas. Norėdami išsiaiškinti, kiek triukšmo mus supa buityje, atlikome paprastą garso matavimo eksperimentą.

Išmaniuoju telefonu pamatavus įvairių buities prietaisų skleidžiamus garsus, lengvai įsitikinome – triukšmas namie yra įprastas. Paaiškėjo, kad viryklės gartraukis, dirbantis mažiausiu pajėgumu, ūžia 65 dB garsumu, o mikrobangų krosnėlė skleidžia dar didesnį – 68 dB triukšmą. Energetiškai taupus A klasės šaldytuvas burzgia vos 45 dB garsu, dujų šildymo katilas degdamas skleidžia 52 dB garsą, šiuolaikiška skalbyklė pasiekia 55 dB garsą. Laimė, kad visi išvardinti įrenginiai veikia ne vienu metu, tačiau mums būnant namuose, nors vienas šių prietaisų yra įjungtas ir sudaro nejuntamą, tačiau ilgainiui organizmą neigiamai veikiantį garsinį foną.

Šiuos skaičius paprasčiau suvokti, jei juos palygintume su kitais mums įprastais garsais. Pavyzdžiui, savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB garsu, 30 dB triukšmą sukelia lapų šlamėjimas ir sieninio laikrodžio tiksėjimas, 40 dB – šnabždesys, 50 dB – įprastinė kalba, 70 dB – garsi kalba, 90 dB – riksmas, 95-110 dB garsu langus drebina pravažiuojantis motociklas, o 120 dB aidi greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos. Miesto triukšmą per atidarytą langą girdime 40 – 45 dB garsu. Taigi, triukšmas mus lydi nuolat.

Lietuvoje galioja higienos norma, kuri nustato didžiausią leidžiamą akustinio triukšmo lygį patalpose. Remiantis ja, gyvenamųjų namų miegamuosiuose kambariuose dienos metu triukšmo lygis negali viršyti 45 dB, vakaro metu – 40 dB, o naktį – 35 dB. Didesnis triukšmas dirgina ir ilgainiui išbalansuoja nervų sistemą. Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia, tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, nuolatinis triukšmas be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą ir sukelia stresinę būklę. Ilgalaikis stiprus triukšmas pirmiausiai pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos bei virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjo Raimondo Vaidgino nuomone, klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo. Ar greitai nusilps klausa, priklauso nuo daugelio dalykų. Nuolatinis ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis triukšmas, nes prie jo ausis nespėja prisitaikyti ir klausa pažeidžiama labiau. Ištirta, kad nuolat esant 40-50 dB triukšmui, žmogui atsiranda neigiamos psichinės reakcijos, nuolatinis 60-80 dB garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimus, nuo 90-110 dB nuolat girdimo garso žmogus gali apkursti.

Nuolatinis triukšmas yra kenksmingas, nes sukelia galvos skausmus, cypimą ausyse ir nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Dėl jo 10–25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus reakcijų greitis, judesių koordinacija, padidėja traumų rizika.

Natūralus gamtos triukšmas – vėjo šlamėjimas, jūros ošimas dažniausiai – netrikdo, priešingai, jis veikia raminamai. Tačiau lyjant stipriam lietui, priklausomai nuo pasirinktos stogo dangos, ilgainiui nuosavame name gali pasijusti taip, tarsi gyventum būgno viduje. Atlikome nesudėtinga eksperimentą, norėdami išsiaiškinti, kuri danga labiau barška lyjant lietui – pluoštinio cemento banguoti lakštai ar metalinės dangos lakštai. Imituodami stiprų lietų, užfiksavome skleidžiamo garso rodiklius: pluoštinio cemento lakštų barškėjimas siekia 60 dB, o metalinės stogo dangos lakšto – 70 dB. Pasak mokslininkų, 10 dB skirtumą žmogus girdi kaip dvigubai garsesnį, todėl šis skirtumas yra ne šeštadaliu, o dvigubai didesnis.

Akivaizdu, kad visai išvengti triukšmo nepavyks, tačiau kaip jį sumažinti? Išorės triukšmą galima sumažinti namų statybai ar remontui renkantis energetiškai efektyvias, šilumą gerai izoliuojančias ir garso nepraleidžiančias namo langų, sienų ir stogo sistemas. Tokiu būdu sumažinsime triukšmo poveikį mūsų organizmui ir sutaupysime energijos.

Apie triukšmo mažinimą namo viduje reikia pagalvoti jau rengiant projektą, kuriame patartina iš anksto atsižvelgti į būsimų patalpų funkcijas, jas išdėstant taip, kad buities prietaisų veikimo garsas netrikdytų gyventojų ramybės. Įsigyjant prietaisus, reikia rinktis tyliau veikiančius, aukštesnės klasės bei pasirūpinti gera vidaus atitvarų triukšmo izoliacija.

Kviečiame peržiūrėti filmuotą eksperimento medžiagą:

Užsakymo nr.: PT_63230106

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis