Modernaus namo užmiestyje interjeras

Naujas gyvenamasis namas Kleboniškyje, skirtas miestietiškam moderniam gyvenimui. Vis dėlto pagrindinę jo architektūros koncepciją padiktavo gamta. Apie kūrybinį procesą ir kūrybos rezultatus papasakojo vienas iš šio objekto projekto autorių žinomas Lietuvos architektas Algimantas Kančas.

Vos už kelių žingsnių tekanti Neris – tai pagal jos srovę nusitęsęs, ilgas, švarių formų gyvenamojo namo tūris. „Šiame projekte, atsižvelgdami į šalia tekančią upę, stengėmės atverti gyvenamąsias erdves būtent į ją“, – sako architektas A. Kančas. O nuo įvažiavimo pusės namas projektuotas uždaresnis. Gyvenamojo namo akcentuotas kompaktiškas antrojo aukšto stačiakampis, matomas tiek žvelgiant nuo upės pusės, tiek iš kvartalo, kuriame jis įkomponuotas. Lakoniški tūriai, saikingas medžiagų ir spalvų naudojimas – tai modernios architektūros sinonimai, tapę raktu, kuriant ramią ir jaukią individualaus gyvenamojo namo atmosferą paupyje.

Racionalios vidaus erdvės

Nuo pat projekto eskizavimo etapo ir projekto įgyvendinimo pradžios architektams pavyko išlaikyti pradinę pastato tūrio koncepciją, taip pat įgyvendinti ir visus sumanytus pastato konstrukcinius sprendimus. Be abejonių, prie to prisidėjo sėkmingas architektų bendradarbiavimas su namo užsakovais. Jie pageidavo didelių šviesių erdvių, iš kurių matytųsi gamtos vaizdai, tokie sprendimai buvo sėkmingi ir visiškai pasiteisino. Palanki situacija – namas buvo kuriamas tik dviejų asmenų šeimai. Tai leido iki minimumo sumažinti kambarių skaičių ir sumanyti vientisą, paprastą, aiškiai suvokiamą plano struktūrą.

Pirmajame aukšte suplanuotos pagrindinės gyvenamosios erdvės, antrajame – įrengta biblioteka ir svečių miegamasis. Namo viduje neįmanoma nepastebėti meno kūrinių, tapusių vienais svarbiausių akcentų, ir iš tikrųjų sušildančių šiuolaikišką interjerą. „Šis namas nėra paveikslų galerija, tačiau jame paveikslai ir skulptūros atsirado tiesiog natūraliai, nes užsakovai yra meną vertinantys žmonės, – pasakoja architektas A. Kančas. – Tuo labiau, kad ir pastato architektūra buvo pritaikyta meno kūriniams eksponuoti.“ Nepaisant pastato atvirumo, jo didelių vitrininių langų, name atsirado vietos ir tam tikroms „pauzėms“ – sienų plokštumoms, kurios išryškina meno kūrinius ir suvaldo šviesos žaismą.

Šviesa, kurianti namus

Tiesa, galvodami apie patalpų apšvietimo sprendimus, architektai susidūrė su dilema. Vaizdas į Neries upę, į jos šlaitus – tai šiaurė, o priešinga įvažiavimo pusė – pietūs. Kur ir kokie turi būti namo langai ir kaip išsaugoti pastato vidaus šilumą? Kūrėjai išsprendė šį beveik „klasikinį“ architektūros rebusą ir netgi pavertė jį pranašumu. Didžiulės stiklo plokštumos buvo atsuktos į upės pusę, o saulės šviesai ir šilumai gaudyti sumanyta panaudoti apvalius stoglangius. Šie stoglangiai puikiai dera prie interjero ir vizualiai juos gana sunku atskirti nuo tokių pat apvalių lempų gaubtų. Pasak A. Kančo, stoglangiai leidžia išgauti subtilią, minkštą, krintančią šviesą, kuri saulei judant iš rytų link vakarų namo viduje tarsi šliaužia. Be to, buvo sumanyta tokius pat stoglangius įrengti ir antrame namo aukšte.

Lakoniška ir modernu

Naujojo gyvenamojo namo išorės apdailai iš daugelio eskizavimo stadijos metu sukurtų variantų buvo pasirinktas stiklo, olandiško klinkerio plytų ir betono plokščių derinys. Olandiškas klinkeris buvo panaudotas ne tik apdailinti fasadams, bet ir kiemo grindiniui pakloti. Šių trijų medžiagų derinio visiškai pakako atskleisti pastato tūrinei kompozicijai. Pagrindinė fasado apdailos medžiaga – klinkerio plytų apvadas – apjungia pastato tūrius, jo betoninių plokščių sienas, tarsi suformuoja pastogę pirmo aukšto erdvėms ir terasą.

Vis dėlto, ko gero, įdomiausias akiai fasado elementas – betono plokštės. Dažnas galėtų jas supainioti su medienos lentomis (!). Ir visai neatsitiktinai, nes apdailinis betonas yra lietas neobliuotų lentų klojiniuose. Taip buvo gautas netikėtas estetinis įspūdis – medienos atspaudai betone. Būtent tokiomis net 9 m aukščio plokštėmis yra dengtas tarsi laisvai kabantis erdvėje antrojo aukšto stačiakampis tūris. Ši masyvi pastato dalis „išstumta“ virš terasos, o pagrindinės laikančios kolonos, įgyvendinus sudėtingos konstrukcinės schemos projektą, paslėptos. Tai leido pakabinti visą antrą aukštą ant kelių vitrinomis maskuojamų atramų.

Dominuoja funkcionalumas 

Galima pastebėti, kad nemažai namo ploto skirta jaukioms lauko terasoms. Apylinkių vaizdais galima grožėtis tiek nuo pirmojo aukšto stogo, tiek nuo jau žemės lygyje esančios terasos.
Atsižvelgdami į pakankamai drėgnus Lietuvos orus, virš terasos dalies architektai „pakabino“ 4,5 m konsolę. Po ja įrengtos sėdimos vietos bendrauti ir patogus apšvietimas, užtenka vietos stalui pastatyti. Kita dalis terasos nepatenka po stogeliu – tai ne tik suteikia galimybę mėgautis saule, bet ir leidžia dinamiškai apšviesti natūralia šviesa namo vidų.

Šis individualus gyvenamasis namas išsiskiria santūria spalvų gama, solidžių tūrių kompozicija ir kalba apie tikro miestietiško gyvenimo įvaizdį.

Pagrindinė straipsnio nuotrauka - asociatyvi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis