250 kv.m. namas Kaune: holivudiško glamūro scenarijus

Kasdien džiaugtis ir mėgautis gyvenimu, o ne nuo jo ilsėtis – tokia buvo pagrindinė erdvaus gyvenamojo namo šeimininkų interjero vizija. Jai įgyvendinti kauniečių architektų trijulė rinkosi nekasdienius, išskirtinius sprendimus – sodrius, pritamsintus spalvinius derinius, žėrinčius metalo, veidrodžių, marmuro paviršius, išraiškingo dizaino baldus, o galutinius akcentus sudėliojo meno darbai.

Projekto dosjė:
Tipas – naujos statybos vieno aukšto gyvenamasis namas Kaune.
Plotas – 250 m².
Gyventojai – jauna šeima.
Interjero projekto autoriai: studijos „In Dot“ architektai Enrika Riaukaitė-Kalonienė, Vida Giedra, Andrius Tebelškis.

Jau pats pastatas, kuriame įsikūrė jauna kauniečių šeima, reikalavo išskirtinių, nekasdienių sprendimų: aukštos lubos, netaisyklingos, laužytos formos, neįprastai suplanuotos vienaukščio pastato zonos interjerą projektavusiems studijos „In Dot“ architektams tarsi sufleravo ir dizaino sprendimus, visų pirma – erdvėje. Pastatas sudarytas iš dviejų dalių: vienoje pusėje įrengta reprezentacinė bendrojo kambario zona, kitoje – privačioji, o jas sujungė prieškambario linija. Nors pagal projektą buvo numatyta atviroje bendrojo kambario erdvėje komponuoti visas tris įprastas funkcines zonas – svetainę, valgomąjį ir virtuvę, architektai pasiūlė kitokį variantą – atskirti iš bendro konteksto pagal paskirtį iškrentančią virtuvę. Taip pavyko suvaldyti erdvę ir išgryninti ryškiausią idėją – dvelkiantį prašmatnia prabanga, šiek tiek dramatišką, drąsų, nesitaikstantį su standartais ir holivudiškai glamūrišką interjero scenarijų.

Asmeninio albumo nuotr.

Neįprastas, gana tamsus pilkas sienų ir net lubų atspalvis aukštai svetainei suteikė jaukaus privatumo ir intymumo. Tokį pojūtį sustiprina tamsūs pilkšvo kolorito minkštieji baldai, sodrios detalės, o blizgūs, išraiškingų faktūrų elementai įliejo nekasdieniškos prabangos. Pritemdytą svetainės koloritą praskaidrino ryškus gelsvų atspalvių akcentas – įspūdingas menininkės Monikos Žaltauskaitės-Grašienės tekstilės darbas.

L. Garbačausko nuotr.

Įdomus sumanymas
Svetainei dekoruoti architektai suprojektavo originalų šviestuvą: kadangi nebuvo galimybės (ir poreikio) įrengti stoglangio, jį imitavo į lubas „įkirsto“ šviestuvo pagrindas, o ilgų, juodų šviečiančių lazdelių kompozicija vizualiai pripildė aukštą kambario erdvę.

L. Garbačausko nuotr.

Nedidelėje bendrojo bendrojo kambario nišoje suformuota valgomojo zona su dideliu stalu ir originalaus dizaino kėdėmis, iš jos galima patekti tiesiai į uždarą virtuvės patalpą.

L. Garbačausko nuotr.

Židinio zona suprojektuota atokiau nuo centrinės kambario dalies, siekiant sukurti privatumo, poilsio atmosferą. Norėdami, kad greta įėjimo įrengtas židinys jo neužgožtų, architektai parinko nestandartinę apdailą: židinio kapsulė įrėminta veidrodiniu laužytų ornamentų rėmu, sukuriančiu lengvą, skaidrų, žaismingą įspūdį. Taip pavyko sukurti išraiškingą interjero elementą ir neapsunkinti įėjimo zonos.

Interjerą projektavusi „In Dot“ architektų komanda daug dėmesio skyrė prieškambario zonos įvaizdžiui kurti. Anot jų, pastaruoju metu prieškambariai nepelnytai pamirštami, nors istoriškai tai būdavo itin svarbi viena, nuo kurios prasideda pažintis su namais, susidaromas pirmasis įspūdis apie jų gyventojus. Šiuose namuose, vos įžengus pro laukujes duris, per priešais įrengtą langą atsiveria vaizdas į vidinį namo kiemą. Norėdami įėjimo zonai suteikti daugiau reikšmingumo, architektai čia sumontavo plačias dvivėres duris, o ilgos patalpos grindims iškloti parinko įspūdingai atrodančią marmuro mozaiką – iš jos ant grindų tarsi kilimas buvo sudėliotas kontrastingas holivudinio stiliaus raštas, dar labiau pabrėžiantis šios zonos svarbą. Į dvi puses nusitęsianti ilga, dekoratyviai išraiškinga koridoriaus juosta vienoje pusėje baigiasi aštriu, šviečiančiu balto kubo kampu – virtuvės patalpa. Pagal architektų sumanymą ji buvo suprojektuota įstrižai derinant prie viso pastato formų, siekiant ištaisyti vidinės erdvės geometriją ir neužtverti įėjimo į svetainę. Kita vertus, tokia forma padėjo sukurti dar vieną mažą dramą – nors iš prieškambario įėjimas į virtuvę vizualiai atrodo per siauras, iš tiesų jis labai patogus.

L. Garbačausko nuotr.

Prašmatnios elegancijos įspūdį prieškambaryje sustiprina ryškiai raudonas aptakių formų krėslas, kalbantis ne tik apie išskirtinę, kontrastingą interjero estetiką, bet ir apie komfortą.

L. Garbačausko nuotr.

Spalvinis šokas baltoje virtuvėje – gaivus tarsi avietė menininkės Miglės Kosinskaitės tapybos darbas.

L. Garbačausko nuotr.

L. Garbačausko nuotr.

Virtuvė tiek spalviškai, tiek funkciškai išskirta iš bendros erdvės: jai parinktas sterilumą ir švarą simbolizuojantis baltas koloritas, išryškėjantis tamsiame interjero kontekste. Šią patalpą galima visiškai uždaryti – tiek iš prieškambario, tiek iš valgomojo pusės čia sumontuotos stumdomosios durys.

Kitoje namo pusėje suformuotoje privačiojoje zonoje įrengtas visas šeimininkų miegamojo kompleksas. Nors pats kambarys nedidelis, iš jo galima patekti į vidiniame kieme įrengtą didelę terasą, taip pat – patogią drabužinę ir atskirą vonios kambarį. Kaip ir visam interjerui, sienoms dažyti parinktas pilkšvas koloritas, o jaukumui sukurti vietoj bendrojo apšvietimo sumontuoti funkciniai lokalizuoti šviesos šaltiniai: vienas pabrėžia lūžtančias stogo nuolydžio linijas, o kiti du nuleisti nuo lubų abipus lovos.

L. Garbačausko nuotr.

L. Garbačausko nuotr.

Kambario centre įkomponuota didelė patogi lova su aukštu, minkštu galvūgaliu išryškina šeimininkams itin svarbų komforto pojūtį. Tą pačią temą tęsia ir ištaigingas bei elegantiškas vonios kambario interjeras – čia sukurta išskirtinė atmosfera, atspindinti svarbiausią interjero stilistinę idėją džiuginti ir išsiskirti.

L. Garbačausko nuotr.

Baltas elegantiškų formų vonios indas įkomponuotas pačiame patalpos centre, prie specialiai pastatytos sienelės. Už jos paslėptos „buitiškesnės“ paskirties zonos: vienoje pusėje – dušinė, kitoje – tualetas.

L. Garbačausko nuotr.

Architektūriniai vonios kambario sprendimai sukūrė įdomų simetrišką vaizdą, kurio centre, tamsiame fone, išryškėja baltas vonios indas ir dekoratyvus žibantis veidrodis, o šią kompoziciją iš abiejų pusių tarsi įrėmina auksinėmis juostelėmis papuošta tolimesnė patalpos sienelė.

L. Garbačausko nuotr.

Dušo zonos siena išklijuota žibančiomis aukso juostelėmis dekoruotomis plytelėmis, sukuriančiomis įdomų veidrodinį efektą.

Kuriant vaikų privačiosios zonos interjerą buvo svarbu palikti vietos improvizacijoms. Architektų komanda erdvę stengėsi suprojektuoti taip, kad mažyliui augant ją būtų nesunku keisti ir pritaikyti prie vis kitokių poreikių. Dėl šios priežasties sienoms dekoruoti parinktas baltas koloritas: šią spalvą panorėjus pakeisti lengviausia. Kol kas vaiko kambaryje nuotaiką kuria ryškus supermeno plakatas, jaukus ir žaismingas vilnos kamuoliukų kilimas ir įdomi gyvūno siluetą pakartojanti kėdutė. Baltas koloritas vyrauja ir vaikų vonios kambaryje, tik jį paįvairina dinamiškas stilizuotų nardančių žuvyčių ornamentas. Projekto autoriai taip dekoravo apatinę sienų dalį, kad juo galėtų džiaugtis dar mažas vaikutis, o, kuo aukščiau, tuo žuvyčių mažiau...

L. Garbačausko nuotr.

L. Garbačausko nuotr.

Įdomus sprendimas
Netaisyklingos formos nedideliame vonios kambaryje architektams pavyko sutalpinti ir dušo kabiną – ji sumontuota už specialiai pastatytos sienelės. Priekinėje jos pusėje įrengtas praustuvas.

L. Garbačausko nuotr.

Prie lango įkomponuota balta supamoji kėdė ir originalus pieno indą primenantis šviestuvas mažylio kambaryje kol kas labiau skirti mamai.

L. Garbačausko nuotr.

Blizgios vaikų kambario sieninės spintos plokštumos – tarsi subtilus visame interjere vyraujančios žibančios prabangos atgarsis.

Privačiojoje namų zonoje vienas kambarys paskirtas šeimininko darbo zonai įrengti. Atsižvelgiant į jo paskirtį, buvo projektuojama ir interjero koncepcija – rimta, šiek tiek vyriška, dekoruota neutraliais atspalviais. Tačiau net ir šioje erdvėje nepamiršta bendra interjero tematika: solidžiai minimalistinei darbo kambario atmosferai lengvumo suteikė šiek tiek žibantis užuolaidų audinys, o neutralią spalvinę gamą praskaidrino ryški geltonos sofos ir prie jos derančio spalvingo raštuoto kilimo „dėmė“. Kaip ir visame name, šiame kambaryje neapsieita be meno darbų – čia abstrakčios tematikos tapybos darbas įkomponuotas virš sofos.

L. Garbačausko nuotr.

L. Garbačausko nuotr.

Darbo kambaryje tvarkos įspūdį padeda išlaikyti architektų komandos suprojektuota dokumentų spinta – jos atvirų lentynų raštas paįvairina erdvės formas ir suteikia dinamikos.

L. Garbačausko nuotr.

Nedideliame svečių higienos kambarėlyje taip pat pritaikyta įdomių ir nestandartinių sprendimų – nuo sodraus kolorito plytelių dekoro iki išskirtinio dizaino praustuvo ir kampe įkomponuoto neįprastai siauro veidrodžio.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis