Iš rytietiškos egzotikos – į santūrų moderną
Daugiau nei prieš penkerius metus mūsų žurnale publikuotas architektės Romualdos Dainelienės sodrių spalvų rytietiško stiliaus interjeras šįkart vėl pateko į žurnalo puslapius, nes pasikeitus šeimininkų poreikiams ta pati erdvė tapo visiškai kitokia – moderni, santūri, vyriška...
Sunku patikėti, kad kažkada ši patalpa atrodė kaip paslaptinga, senovės Indijos atmosfera dvelkiančia erdve su faktūriškomis ryškaus kolorito sienomis, gausiais aksesuarais ir žvilgančiais veidrodžiais. Dabartiniai šeimininkai norėjo modernesnės, santūresnės gyvenamosios erdvės. Nors teko užtepti ne vieną dažų sluoksnį, galų gale sodrios spalvos tapo pastelinės, beveik baltos. Sendintos plytelių grindų dangos nuspręsta nekeisti: ji atitiko sienų dizainą ir padėjo išlaikyti vientisumo pojūtį. Modernioje, sendintais fragmentais dekoruotoje erdvėje architektė pritaikė atitinkamų aksesuarų.
Norėdama sukurti vizualiai didesnės ir šviesesnės patalpos įspūdį, architektė parinko spintą su lakoniško dizaino blizgiomis baltomis, šviesą atspindinčiomis durimis. Pagrindinis dėmesys šiame kambaryje atitenka ryškia lovatiese dekoruotai santūraus dizaino lovai ir netikėtam miegamojo elementui – ant sienos pakabintam dviračiui, iš tiesų šiltuoju sezonu tarnaujančiam pagal savo tiesioginę paskirtį.
Prieškambario erdvė taip pat sulaukė nemažų pokyčių, tačiau stiklinių blokelių intarpas sienoje, jungiančioje prieškambarį su vonios kambariu, liko iš ankstesnio interjero. Čia vyraujančią vyriško santūrumo koncepciją jau prieškambaryje atskleidžia taikliai parinkti aksesuarai: originalaus dizaino drabužių kabykla, santūraus dizaino veidrodis metaliniais rėmais, lakoniškas stalelis ir neįprastos formos sieninis šviestuvas.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – architektė Romualda Dainelienė, roma.daineliene@gmail.com.
Aštuntojo dešimtmečio stiliumi
Paveldėti ir antram gyvenimui prikelti praėjusio amžiaus pabaigos baldai, atsitiktinai rasti ar specialiai ieškoti to laikmečio dekoro elementai bei aksesuarai, pačių pasigaminti baldai ir net naujai pirkti daiktai gražiai sugulė į namų interjerą, dvelkiantį madingu aštuntojo dešimtmečio retro stiliumi...
Su daline apdaila pirktas maždaug 70 m² butas pagal pirminį planą turėjo tik vieną nedidelį miegamąjį ir erdvų bendrąjį kambarį. Norėdama funkcionaliai išnaudoti buto plotą ir sukurti patogią gyvenamąją erdvę, architektė iš esmės pakeitė buto planą. Išgriovus visas buto pertvaras ir suprojektavus naujas, vietoj vieno miegamojo atsirado du atskiri pilnaverčiai kambariai, tiesa, sumažėjo bendroji erdvė. Dviem sienoms mūryti pritaikė senas faktūriškas raudonas plytas. Grindims iškloti visame bute pasirinkta alyvuota natūralaus ąžuolo masyvo danga, o jos spalvą, maišydama skirtingus atspalvius, sukūrė pati architektė.
Interjero stilių, primenantį praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, diktuoja svetainėje įkomponuoti foteliai. Jie atsivežti iš močiutės ir atnaujinti – sutvirtinti, pervilkti nauju, prie aplinkos derančiu gobelenu. Prie šių baldų stilistiškai pritaikyta naujai pirkta sofa, taip pat – pačių šeimininkų pagaminta indauja, o į bendrą kompoziciją viską susieja raštuotas vilnonis kilimas, į naujus namus taip pat atkeliavęs iš praėjusio šimtmečio pabaigos.
Bendrajame kambaryje, palei langus suformuotoje valgomojo zonoje, architektė įkomponavo dar vieną retro komplektą – iš tėvų namų parsivežtą valgomojo stalą su to paties laikmečio kėdėmis, puikiai pritapusį naujojoje retro stiliumi kuriamoje erdvėje.
Jauki ir išraiškinga miegamojo kompozicija: stilių diktuoja senų plytų mūro siena, prie kurios puikiai dera fanerinės, matinio stiklo langeliais suskirstytos durys, suteikiančios erdvei lengvumo bei išskirtinumo, santūrus pilkas lovos tekstilės koloritas ir modernaus dizaino nuo lubų iki pat spintelių nuleisti šviestuvai.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – architektė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, www.aurelija-arch.lt.
Faktūriška estetika
Interjere neužtenka vien pritaikyti norimą stilių ir išsirinkti prie jo derančius baldus bei aksesuarus. Svarbu rasti ką nors išskirtinio, savito, būdingo tik tiems vieniems namams. Dizainerė Kristina Lastauskaitė, kurdama lakonišką skandinaviško dizaino interjerą erdviame keturių kambarių bute, kiekvieną patalpą paįvairino subtiliais faktūriškais elementais, suteikiančiais namams išskirtinumo ir jaukumo.
Lakonišką svetainės spalvinę gamą paryškina stilingas minkštųjų baldų komplektas – sodraus turkio atspalvio sofa, krėslas ir pufas sukuria modernios, gaivumu ir estetika dvelkiančios erdvės įspūdį. Dizainerė pasakojo neatsitiktinai parinkusi šiuos danų gamintojo baldus: įdomios, reljefinės faktūros jų apmušalai padėjo išryškinti svarbią interjero stilistinę liniją – visose erdvėse subtiliai pasikartojantį skirtingų faktūrų ir raštų dekorą.
Kaip ir svetainėje, viena virtuvės siena nudažyta pilku atspalviu. Palei ją dizainerė suprojektavo virtuvės darbo zoną: čia sumontuota pastatomųjų spintelių eilė ir ilgas darbastalis, kuriame įrengta plautuvė bei viryklė. Kita reikalinga buitinė technika ir daugiau vietos daiktams susidėti numatyta talpioje sieninėje spintoje. Norėdama pabrėžti lakonišką interjero koncepciją ir išsaugoti lengvumo, vientisumo pojūtį, dizainerė nutarė atsisakyti pakabinamųjų spintelių – vietoj jų virš darbastalio sumontuota ąžuolinė lentynėlė, medžio faktūra paįvairinanti vientisą pilkos sienos plokštumą.
Projektuojant šeimininkų miegamąjį dizainerei teko pasvarstyti, kokiomis priemonėmis būtų galima vizualiai pakoreguoti ilgo ir siauro kambario formas ir išvengti nejaukaus vagono įspūdžio. Buvo nuspręsta lovą galvūgaliu atremti į ilgąją sieną – taip vizualiai sulaužomos išilginės linijos ir kambarys atrodo trumpesnis. Dėl tos pačios priežasties palei galinę sieną įrengtai sieninei spintai dekoruoti dizainerė parinko gilų pilką atspalvį, o priešais ją sumontavo lengvą ažūrinę pertvarą. Toks sprendimas ne tik padeda vizualiai pakoreguoti patalpos formas, bet ir atstoja savotišką drabužinę: ažūrinėje konstrukcijoje iš spintos pusės paslėpta komoda.
Nuotraukos – Dariaus Petrulaičio. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – interjero dizainerė Kristina Lastauskaitė, www.mixmatch.eu.
Pastelė vėl madinga!
Pasteliniai atspalviai grįžta, tik šįkart be pudros saldumo, šiek tiek prigesinti, santūresni, subtilesni ir sudėtingesni. Tačiau išlieka tokie pat jaukūs, gebantys sukurti emocinį aplinkos komfortą ir universalūs.
Pasteliniai tonai švelniai ir minkštai nugula ant bet kokios medžiagos, puikiai dera prie matinių paviršių. Toks audinys tarsi prašosi būti palytėtas, nes jo tekstūra vizualiai tampa itin išraiškinga. Šis įspūdis atsiranda todėl, kad nedideli audinio nelygumai sukuria šešėlius, paviršius tampa reljefiškas, patamsėja. Ypač jaukiai atrodo pastelinių spalvų medvilnė, satinas, linas, organza. Minėtos medžiagos puikiai tiks sienoms ir baldams dekoruoti, užtiesalams, pagalvėlėms, užuolaidoms siūti.
Pagrindinis pastelinės gamos pranašumas – ją nepaprastai lengva derinti su visomis kitomis spalvomis. Pasteliniai atspalviai minkšti ir faktūriški, tarsi vizualiai užčiuopiami, todėl ir sukuria labai komfortišką atmosferą. Be to, pastelinės spalvos vizualiai padidina mažas patalpas, o didelėms suteikia elegancijos ir subtilios prabangos. Pastelinių tonų nepatariama derinti su ryškiomis spalvomis, nes jie tiesiog prapuls. Šie labiausiai tinka su balta spalva: sukuria skanų „pienišką“ kokteilį, ir interjeras atrodo harmoningas.
Parengė Emilija Šilgalytė ir Kristina Pečiukonienė.
Auginame palikuonių kartą
Kai kuriuos kambarinius augalus dauginti nesudėtinga – užtenka pas kaimynus ar draugus nuskabyti lapelį ar mažytę šakelę, ir namuose atsiras nauja gėlė. Taip nesunku atnaujinti savo kolekciją senus augalus pakeičiant jaunais arba tiesiog ją padidinti. Be to, kai kuriems gėlių augintojams pačių prižiūrėta, išpuoselėta ir užauginta gėlė daug mielesnė nei atkeliavusi iš prekybos centro.
Nors žiema – ne pats tinkamiausias metas drumsti kambarinių gėlių ramybę, bet kartais labai norisi ką nors nuveikti būnant tarp keturių sienų. Namuose šilta, o ir saulė, nors labai lėtai, bet po truputį kyla vis aukščiau, taigi ne pats blogiausias metas paeksperimentuoti – augs dabar pasisodintos gėlės šiek tiek lėčiau, bet rūpintis jomis turėsime daugiau laiko.
Dauginti kambarines gėles galima ir iš įvairių motininio augalo dalių – viršūnių, šakelių, stiebo dalių. Tokius auginius reikia įšaknydinti. Žoliniai augalai išleidžia šaknis bet kuriuo metų laiku, tačiau ne visos gėlės tokios gajos: būsimasis augalėlis susiduria su svarbiausia problema – tai lenktynės su laiku. Atskirtas auginys netenka drėgmės, bet neturi galimybės jos gauti, kol nėra šaknų, tad šios turi atsirasti anksčiau, nes augalo ląstelės be vandens žus. Žemę laistyti neužtenka – kad užtektų drėgmės, indelį su auginiu reikia pridengti stiklainiu ar polietileno maišeliu ir porą kartų per dieną pravėdinti. Tik kaktusams ir kitiems sukulentams drėgnas oras nebūtinas. Šaknų auginimo procesas gan ilgas – jis gali trukti iki vieno ar net kelių mėnesių. Tik tada, kai susiformuoja šaknų sistema, ima augti ir antžeminė dalis.
Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
