Interjeras/geros idėjos
Šiltų atspalvių namai
Balta spalva – toks buvo vienas pagrindinių šeimininkų išsakytų pageidavimų pradedant projektuoti erdvų dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Interjero projekto autorė Jovita Jankauskienė šiek tiek pakoregavo šią viziją: sterilus baltas atspalvis papildytas jaukesniais pieno baltumo, pilkšvais, rusvais ir net blizgiais tonais, o didelė namo erdvė „sušildyta“ klasikinio stiliaus elementais.
Nuotraukos – Rasos Merkytės. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Interjero projekto autorė – dizainerė Jovita Jankauskienė.
Interjere pirmuoju smuiku griežia baltas koloritas – visi šilti jo atspalviai, subtiliu modernios klasikos stiliumi dekoruotame interjere kuriantys skaidrumo, lengvumo ir estetiškos erdvės įspūdį, o interjerą papildo tamsios, kontrastingos detalės, erdvei suteikiančios aiškesnę formą. Masyvus monolitinis židinys, dekoruotas veidrodinėmis plokštėmis, tarsi išnyksta elegantiškoje šviesioje erdvėje, pripildo ją skaidrumo, paįvairina linijas ir formas.
Šviesiame miegamojo aplinkos fone pabrėžiamas pagrindinis elementas – didelė dvigulė lova su išraiškingu, santūrių klasikinių formų paminkštintu gilaus šokolado atspalvio galvūgaliu, prie jo priderinta lovatiese ir patogiu suoleliu. Miegamojo zonos grindims iškloti parinkta minkšta švelnaus kakavos atspalvio kiliminė danga – toks sprendimas ne tik suteikia jaukumo, bet ir pagerina akustines patalpos savybes.
Grafiškos moderno paralelės
Natūralu, kad daugelis stengiasi kurti jaukius, praktiškus ir patogius namus... Tris vaikus auginančios jaunos šeimos name interjerą projektavusi architektė Justė Žibūdienė šiems savaime suprantamiems poreikiams įgyvendinti pasirinko įdomų būdą – jaukiais žemės atspalviais dekoruotoje erdvėje pritaikė praėjusio amžiaus modernizmo epochai būdingų motyvų, subtiliai perteiktų per apdailos medžiagas, spalvinę kompoziciją ir grafiškus fragmentus.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Interjero projekto autorė – architektė Justė Žibūdienė.
Vyraujančiam riešuto atspalviui kompaniją palaiko netipiškos medžiagos: rūdinto metalo židinio apdaila, variniai šviestuvai, dūminto stiklo svetainės šviestuvų kompozicija, betono imitacijos plytelės, žalsvai pilki atspalviai. Šių medžiagų derinys erdvei suteikė solidumo, o juodos grafiškos detalės sudėliojo reikiamus akcentus.
Santūriame žemės atspalvių fone dėmesį patraukia nuolat pasikartojantis juodos spalvos griežtos linijinės grafikos motyvas: svetainėje ją atkartoja atvirų knygų lentynų konstrukcija, koridoriuje – laiptų turėklai ir stumdomųjų durų dekoras, dėl skaidrios stiklo plokštumos pereinantis ir į virtuvės zoną. Projekto autorė neslėpė, kad tai – tarsi užuomina į garsaus XX a. menininko Pieto Mondriano darbus, kuriems būdingos tiesių susikertančių linijų kompozicijos.
Stiliaus paieškos
Kaip įveikti monotoniją baltoje virtuvėje
Jei manęs kas paklaustų, ką rašant apie interjerą sunkiausia apibūdinti, atsakyčiau, kad greičiausiai baltą sterilią virtuvės zoną: ji tobulai prisitaikiusi, kartais atrodo nepastebima, tad lyg ir nėra ką pasakyti... Bet peržiūrėdama ne vieną dešimtį nuotraukų supratau, kad balta spalva vizualiai užmaskuota buitinė virtuvės paskirtis dar nereiškia, jog čia nepamatysime originalių architektūrinių ar interjero dekoro sprendimų. Jie būtini, kad namai neatrodytų beveidžiai.
Vientisi santūraus dizaino virtuvės baldų paviršiai pabrėžia interjere vyraujančią nuosaikų minimalistinį stilių, kuriam „neprieštarauja“ tamsiomis, mažais kvadratėliais išmargintomis plytelėmis dekoruota virtuvės siena virš darbastalio. (Projekto autorius – interjero dizaineris Normundas Vilkas.)
Visą sieną užimanti „nematoma“ virtuvė – pats geriausias pasirinkimas nedideliame kambaryje, kur įkomponuotos dar ir valgomojo bei svetainės zonos, o šiose – daug daiktų ir spalvų. Išskirtinis sterilios virtuvės elementas – veidrodinė siena virš darbastalio (kad veidrodis neapsitaškytų, prieš jį suformuotas laiptelis). (Interjerą kūrė architektė Asta Puolienė.)
Baldų koloritas paremtas kontrastingu „šviesu–tamsu“ principu: stalviršiai ir baldų „karūnos“ dekoruoti giliu šokolado atspalviu, o fasadai nudažyti baltai. Tai, kad jie frezuoti ir sudėlioti iš atskirų lentelių, primena tipinę angliško kantri stiliaus virtuvę. Siena virš darbastalio padengta grūdintu stiklu, o po juo išklijuota šviesiai žydrais smulkaus rašto tapetais – šis subtilus dekoro elementas taip pat sušildo ir pagyvina virtuvės interjerą. (Projekto autorė – interjero dizainerė Monika Noreikienė.)
Praktiški sprendimai
Židinio malkos ne tik šildo
Malkos, sudėtos šalia židinio ar krosnelės, – išskirtinai dekoratyvus interjero elementas, puikiai derantis prie bet kokio dizaino baldų, patalpos kolorito. Jos nesugadins vaizdo net itin šiuolaikiškoje aplinkoje.
Nuotraukos – „Vida Press“, iš žurnalo „Mano namai“ archyvo. Tekstas – Emilijos Šilgalytės.
Praėjusio amžiaus antroje pusėje pastatytuose daugiabučiuose įrengti tradicinį židinį galimybių beveik nebuvo – gyva ugnimi teko mėgautis kaimo sodybose ir užmiesčio namuose. Tačiau dabar ne tik nuosavų namų šeimininkai, bet ir naujųjų miesto daugiabučių gyventojai gali džiaugtis židiniu, namuose skleidžiančiu ne tik šilumą, bet ir jaukumą.
Tam tikras kambario vietas galima sumaniai panaudoti malkoms sudėti. O ir praktiška – jų čia telpa nemažai ir kartu išnaudojamos apatinės baldų ertmės: jose paprastai nelabai patogu laikyti dažnai naudojamus ar smulkius daiktus. Dekoratyvūs elementai ten nelabai ir būtų matyti, o štai vientisas sukrautų malkų fonas iš karto patraukia akį ir atsiduria dėmesio centre.
Atrodytų, paprasčiau nebūna. Tokius metalinius rėmus (čia – statmeni, bet gali būti ir pailgi) pagaminti nesunku. Taip laikomos malkos sukuria tvarkos pojūtį. Tik nepamirškite, kad sukrautos apatinėse eilėse palaiko rėmo pusiausvyrą, tad rietuvę vis papildykite.
Gėlėti namai
Teatrališkas dekoras orchidėjai tinka!
Subtilios, egzotiškos ir tokios gražios orchidėjos vertos ne tik išskirtinio vazono. Apskritai jų žavesys geriausiai atsiskleidžia tada, kai ir vieta, ir auginimo būdas, ir indas yra išskirtiniai, kai gėlė suspindi interjere tarsi į teatro sceną įžengusi primadona. Sudarykime jai tokias sąlygas!
Nuotraukos – floradania.dk. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Ir dėl rafinuoto grožio, ir dėl išskirtinių auginimo sąlygų orchidėjas norisi įkomponuoti neįprastai. Šiai gėlei nereikia didelio tradicinio vazono: jos šaknys menkos ir joms nebūtina žemė, o, jei indas laidus šviesai, taip net dar geriau. Taigi orchidėjas galima pritvirtinti prie medžio šakos ar kabinti ant sienos, auginti jas stikliniame dubenyje ar burbule. Svarbiausia, kad indo dizainas būtų stilingas ir originalus – lygiavertis savotiško žavesio orchidėjos „partneris“. Žinoma, ne visos orchidėjos taip prisitaiko prie aplinkos (kai kurioms reikia specifinių sąlygų), tačiau pačios populiariausios hibridinės falenopsių veislės tam ir išvestos, kad šių gėlių gerbėjai galėtų ne tiek jomis rūpintis, kiek džiaugtis.
