Interjerą sudaro kelios erdvės: holo zona, vonia, miegamasis (su matinio stiklo pertvara), drabužinė, virtuvė, valgomasis ir svetainė vienoje erdvėje. Butas projektuojamas sename pastate, kuriame buvo įsikūrusi gamykla.
Interjeras įdomus tuo, jog jame yra tik vienas langas, per kurį į patalpą patenka šviesa, tad buvo sudėtingiau modeliuoti atskiras erdves taip, jog į visas patektų bent kiek dienos šviesos. Nepaisant to, jog langas nuo pagrindinio įėjimo yra toliausiai, holą vis tiek pasiekia dienos šviesa. O matinis stiklas minkštai skleidžia šviesą.
Kiekvienoje erdvėje buvo stengiamasi atsižvelgti į ten gyvenančio žmogaus poreikius ir komforto kūrimą. Didžiulė spinta hole, nemaža drabužinė – erdvės susidėti daiktus, su sąlyga, kad miegamajame ir svetainėje liktų tik lengvesnės konstrukcijos arba įdomesnio charakterio baldai. Vonios kambaryje atsisakyta vonios, klientas pagal poreikį rinkosi erdvesnį dušą, taip pat nepastebimą erdvią spintą.
„Neskirstyčiau interjerų į moteriškus ar vyriškus, esu sutikusi nemažai klienčių, kurias domina lakoniškos, funkcionalios erdvės, taip pat klientų vyrų, kuriems patinka ryškūs ar manieringi dizaino objektai. Sprendimus diktuoja žmogaus gyvenimo būdas. Šis interjeras miestiečio, kuris kartais mėgsta laiką leisti draugų apsupty, kartais besimėgaujantis vienatve.
Tai atskleidžia miegamamojo sprendimas. Jis sujungiamas su svetaine, o kai lieki vienas ir norisi privatumo, belieka užverti stiklo duris“, – šiuo interjero receptu dalijosi dizainerė D. Kenstavičiūtė.
