Skandinaviško stiliaus 61 kv.m. butas Vilniaus centre, kuriame atsiskleidžia meilė Nidai

Interjero dizainerė Monika Juknienė sukūrė skandinaviško stiliaus interjerą. Nors dviejų kambarių bute šis stilius vyrauja, tačiau dizainerė nusprendė eksperimentuoti. Visose zonose – koridoriuje, poilsio zonoje, virtuvėje ir virš pietų stalo – ji parinko italų dizaino šviestuvus.

Kūrėjai tai buvo nauja, bet džiuginanti patirtis: „Šiek tiek nedrąsiai eksperimentavau, bijojau rizikuoti ir suklysti – paprastai šio gamintojo dizaino gaminiai naudojami modernaus stiliaus interjeruose. Tačiau idėja pasiteisino: ją puikiai įvertino pats gamintojas, vienas iš pasaulinių lyderių apšvietimo rinkoje ir patalpino nuotraukas į savo internetinį puslapį, turimų socialinių tinklų paskyras.“

J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.
J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.
J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.

Sunkiausia kuriant šį interjerą buvo atrasti interjero viziją ir koncepciją. „Pirmą kartą apsilankiusi klientų namuose radau tapybos darbų, kuriuose kartojosi Nidos miestelio siluetai: prieplauka, žvejų laiveliai, jachtos, banglentininko figūra, vėjo ir vandens motyvai. Darbai buvo išbarstyti po butą: sustatyti ant žemės, atremti prie sienų, paslėpti tamsiame kambaryje.

J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.
J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.

Pasiūliau šiuos darbus iškelti į dienos šviesą ir parinkti labiau matomą vietą kaip jausmų Nidai išraišką. Palaipsniui jūros idėja tapo inspiracija ir įkvėpimu interjero projektą paskirti saulei, vėjui, šilumai bei vasaros dienoms.

J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.

Interjeras tarsi tapo duokle Nidai – klientų nuolatinių atostogų vietai nuo vaikystės, kurią užsakovai be galo myli. Bendru sutarimu tapybai buvo parinkta vieta poilsio zonoje virš sofos. Tapyba tapo namų ašimi ir įkvėpimu kuriant namų interjerą, renkantis spalvinę gamą. Todėl kuriant interjerą patariu ne tapybą derinti prie interjero ir ją parinkti sukūrus interjerą, priešingai – interjero kūrimą reikėtų pradėti nuo tapybos parinkimo. Geriausia, kai tai tampa atskaitos tašku jau projekto pradžioje“, – pasakojo dizainerė.

Žinoma, kuriant interjerą netrūko ir iššūkių. Pastačius namą miegamajame kambaryje buvo nesureguliuota garso izoliacija, todėl viena iš projektavimo užduočių buvo pastorinti ir izoliuoti miegamojo kambario sienas nuo kaimynų ir tuo pačiu rasti sprendimus, kad miegamasis išliktų erdvus, jo patalpa nesumažėtų.

J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.

Vonios kambaryje vieta tualetui buvo matoma įėjus į kambarį ir užėmė vieną iš centrinių pozicijų, todėl jį teko perkelti, šioje vietoje atsirado daugiau vietos spintelėms, daugiau erdvės.

Namų akcentu tapo molbertas, bet pagal pirminę idėją molbertas gyvenamajame kambaryje neturėjo stovėti – remontui pasibaigus užsakovai nusprendė atsisakyti televizoriaus ir jo lentynos, todėl jų vietą užėmė lentyna knygoms ir molbertas. Netrūksta ir daugiau netikėtų sprendimų, pavyzdžiui, balta kaitlentė, kurią išsirinko patys užsakovai. Virtuvė tapo dar švaresnė, vientisa ir tvarkingesnė.

J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.

Monikai Juknienei kuriant interjerą labai svarbi yra projekto pradžia, susipažinimas su užsakovais, supratimas ir pažinimas – koks jų gyvenimo būdas, gyvenimo tempas, skonis, pomėgiai, namų vizija.

J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.

Jei projekto pradžioje užsimezga ryšys ir perprantami užsakovų norai, tuomet nterjero išpildymas būna sklandus ir malonus procesas. Interjero kūrimas yra darbas, reikalaujantis atsakomybės, greitos reakcijos, vaizduotės, labai gerų kūrybinių ir bendravimo įgūdžių. Tai – komandinis darbas.

J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.
J. Žuk ir L. Skukauskės nuotr.

„Interjero dizaineris dirba ne vienas, prie projekto prisideda daugybė žmonių: patys užsakovai, darbų vykdytojas, statybininkai, tiekėjai (baldų, grindų, plytelių, santechnikos ir t.t.), baldininkai, tad labai svarbu su kiekvienu mokėti rasti kontaktą, nuolat būti įvykių eigoje, rūpintis tiksliu techninės dalies atlikimu, sugebėti konstruktyviai dirbti ir sekti projekto įgyvendinimą bei planuoti tolesnę projekto vystymą. Todėl kiekvienas momentas yra svarbus. Projekto pabaigoje, kaip ir kiekvienam kūrėjui, labai gera pasidžiaugti ir pasimėgauti rezultatu. Kai kartu su užsakovais jų naujuose namuose geriame puodelį arbatos – aplanko puikus jausmas, kad mano sukurta aplinka prisidėjo prie to, kad žmogus šiuose namuose jausis laimingas“, – dalinasi M. Juknienė.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis