114 kv.m. lietuvių sukurtas buto interjeras Strasbūre: klasika ir autentika

Ką tik pabaigę savo naujausią, Prancūzijoje įgyvendintą interjero projektą, vilniečių architektų komanda YCL jį pirmą kartą pristato Lietuvos ir kviečia ManoNamai.lt skaitytojus apsilankyti istorinio Strasbūro kvartalo name įrengtame ištaigingos architektūros bute, kuriame rafinuota prancūziška elegancija susipina su išgryninta šiuolaikiško dizaino estetika.

Lietuvių architektų studijos YCL projektuotas butas įrengtas viename Strasbūro žydų kvartalo namų. „Kvartale gyvena gausi žydų bendruomenė su didelėm šeimom ir mažom parduotuvytėm. Labai malonūs, mandagūs ir smalsūs žmonės. Rasti butą tokiame kvartale gana sudėtinga, bet šeimininkui pasisekė, nes šeima, valdžiusi šį namą nuo neatmenamų laikų, nusprendė parduoti kelis butus“, – pasakojo projekto autoriai.

A. Stepankevičiaus nuotr.
Asmeninio archyv. nuotr.

Prancūzijoje, istoriniame Strasbūro žydų kvartale, viename iš gražių senų pastatų įrengto erdvaus 114 m² ploto buto interjerui projektuoti naujasis jo šeimininkas, įvertinęs profesionalumą ir patikimumą, pakvietė lietuvių architektų komandą YCL. Jiems buvo suformuluota aiški, subtilaus požiūrio reikalaujanti užduotis: sukurti funkciškai komfortišką, estetišką gyvenamąją aplinką, išsaugant autentiškus pastato architektūros elementus ir šiuolaikiškai interpretuojant klasiką.

Erdvaus buto interjeras buvo kuriamas patogiai gyventi vienam asmeniui, pagal tai projektuotos ir funkcinės zonos: miegamajam paliktas tik vienas kambarys, o kito miegamojo vietoje įrengtas jaukus židinio kambarys. „Stengėmės kuo mažiau keisti tai, kas buvo autentiška, originalu. Pagrindiniai kambariai buvo koreguoti minimaliai, išskyrus atvertą praėjimą iš svetainės į židinio kambarį. Toks sprendimas buvo reikalingas sukurti perspektyvai per visas tris erdves – virtuvę, svetainę, židinio kambarį“, – pasakojo projekto autoriai.

Kuriant šiuolaikišką interjerą klasikinėje erdvėje architektams buvo svarbu atskirti du dalykus – tai, kas nauja, ir tai, kas autentiška. „Visa tai derinome rinkdamiesi kelis spalvinius sprendimus: tai, kas nauja, yra tamsaus atspalvio, o tai, kas sena, lieka balta. Žinoma, atsirado įvairių derinių variacijų, dėl vienokių ar kitokių sudėtingesnių procesų, bet iš esmės pavyko suformuoti labai tvarkingą seno ir naujo kompoziciją“, – sakė interjerą kūrę architektai. Vadovaujantis šiuo principu buvo derinamas ir baldų dizainas – siekta, kad jie kuo įspūdingiau perteiktų funkcines erdves ir jų svarbą, bet ne patį baldą kaip objektą: „Pasirinkti kai kurie akcentai savotiškai parodo, kad baldai bute yra dalis „kažko naujo“, kad pagrindinė šviesotamsa tęsiasi per autentiškas erdvės plokštumas, o ne per naujus, konkrečiam gyventojui pritaikytus baldus.“ Pagal bendrą architektų sumanymą baldai bute neturėjo sukurti barjerų – čia buvo siekiama atverti ir išgryninti išraiškingą erdvės koncepciją. Dėl šios priežasties kiekvienas baldas buvo parinktas taip, kad konkrečiame taške būtų galima funkciškai ar vizualiai džiaugtis aplinka.

A. Stepankevičiaus nuotr.

„Norėdami sukurti kontrastą tarp naujo ir to, kas buvo sena ir unikalu, parinkom tamsesnę sienų spalvą: tai buvo savotiška „drobė“, ant kurios palikom senuosius tapinius, nes visi dekoro elementai buvo atkurti ar restauruoti. Nieko naujo ar „pridurto“, – sakė YCL architektai.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Kiekviena buto erdvė turi savo funkcinį unikalumą: virtuvėje ruošiamas maistas ir valgoma, svetainė – dienos zona, skirta pokalbiams arba poilsiui žiūrint gerą filmą, židinio kambarys – romantiški vakarai prie jaukiai degančios ugnies...

A. Stepankevičiaus nuotr.

Įdomus sprendimas
Siekdami, kad naujai iškirsta anga tarp svetainės ir židinio kambario tarsi ištirptų bendrame buto kontekste ir susilietų tarp skirtingų erdvių, jos kraštams dekoruoti architektai pritaikė veidrodžio plokštes.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Krištolo šviestuvai – dalis senosios buto autentikos. Keletas jų buvo specialiai restauruoti Prahoje, mieste, kuriame kadaise buvo pagaminti, ir sugrąžinti į interjerą.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Klasikinę gyvenamųjų erdvių prigimtį pabrėžia grindų danga. Tiesa, ją teko rinktis naują, nes senoji buvo nereprezentatyvi, be to, reikėjo lyginti grindų pagrindą. Architektai pasirinko stilistinę interjero koncepciją atitinkantį deginto ąžuolo masyvo parketą, o jam iškloti pritaikė klasikinį „herringbone“, neretai vadinamą „eglutės“, raštą.

Trys pagrindinės buto zonos – židinio kambarys, svetainė ir virtuvė – įrengtos atskiruose, bet gretimuose kambariuose, kuriuos tarpusavyje sieja ne tik stilistinis, bet ir funkcinis ryšys – atviri perėjimai, sukuriantys vientisos erdvės įspūdį. Dėl šios priežasties, laikantis pradinio, kitose erdvėse pritaikyto sumanymo „kas nauja ir kas sena“, virtuvė suprojektuota „nemimikuojant klasikos“ – jai dekoruoti buvo pasirinktas šiuolaikiškas įvaizdis: vientisi, griežtų, taisyklingų linijų balti fasadai. Išgrynintos jų ritmikos netrikdo net durelių rankenėlės. Sieną virš virtuvės darbastalio projekto autoriai sumanė uždengti veidrodžiu. Toks sprendimas leido pabrėžti viena į kitą pereinančių erdvių begalybę, atsispindinčią žvelgiant į šią zoną iš kitų kambarių. Siekdami išsaugoti klasikinės architektūros autentiką ir neuždengti puošybos elementų, architektai specialiai projektavo šiek tiek žemesnius, lubų nesiekiančius virtuvės baldus. Virš jų sumontuoti paslėpti šviestuvai – dėl jų, atsispindėdama nuo lubų, virtuvės erdvę užlieja minkšta, išsklaidyta šviesa. Apšvietimo kompoziciją papildo ir krištolinis sietynas – vakarais jo atspindžiai išraiškingą virtuvės erdvę paverčia romantišku tapybos darbu, kuriame susilieja ir sena, ir nauja.

Virtuvės akcentu tapo įspūdingas trijų metrų ilgio metalinis baro stalas-skulptūra. Projekto autoriai stengėsi sukurti baldą, kuris šioje erdvėje taptų „kažko naujo“ dalimi, bet kartu ilgomis, taisyklingomis linijomis tarsi pasislėptų bendrame kontekste, sukurtų lengvos, išraiškingos ir estetiškos konstrukcijos vaizdą.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Ažūrinės baro kėdės sustiprina metalinės ilgo stalo konstrukcijos kuriamą lengvumo įspūdį.

A. Stepankevičiaus nuotr.

A. Stepankevičiaus nuotr.

„Norėjome „vonios kambarį“ paversti tikru vonios kambariu, kuriame būtų daug šviesos, didelė ištaiginga vonia, dušas, neužgožiantis vaizdo ir nekonkuruojantis, bet traukiantis dėmesį savo įspūdingumu“, – apie jau įvykdytus planus kalbėjo projekto autoriai.

Labiausiai pakeista buto dalis yra vonios kambarys. Tai pati šviesiausia buto erdvė, į kurią per atviras balkono duris smelkiasi gryno oro gaiva. Iki pertvarkymo čia buvo virtuvė, tačiau architektai nusprendė ją perkelti greta svetainės, norėdami sukurti patogią, funkcionalią ir estetišką, įsiliejančią į interjero stilistinę koncepciją bendrą maisto gaminimo ir valgymo zoną. Atsižvelgiant į šeimininko poreikius bei pageidavimus, senosios virtuvės vietoje – erdviame kambaryje su balkonu – įrengtas ištaigingas vonios kambarys su visa čia būtina įranga. Erdvės ir gaivos pojūtį čia sustiprina pasirinktas šviesus sienų plytelių koloritas, jį pagyvina dinamiškas smulkus grindų raštas, į šį kambarį ateinantis iš prieškambario erdvės ir padedantis susieti interjerą į bendrą visumą. Margo grindų rašto fone išryškėja svarbiausias akcentas – modernaus dizaino vonia, įkomponuota kone pačiame kambario centre priešais neuždengtus užuolaidomis langus. Kad nebūtų trikdomas estetinis ir emocinis šios zonos keliamas malonumas, dušą ir tualetą architektai suprojektavo atskirose patalpose.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Siekdami išsaugoti stilistinę idėją, architektai „kas nors seno“ principą pritaikė ir nedideliame tualeto kambarėlyje: krištolinis šviestuvas ne tik tapo dekoratyviu akcentu, bet ir padėjo vizualiai pažeminti patalpą, tad išvengta „šulinio“ įspūdžio.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Kaip sumanė projekto autoriai, dušas turėjo tęsti šviesos ir gaivos pojūčio idėją vonios kambaryje. Pertvarkant erdves liko puikus kampelis šiai zonai įrengti – su dienos šviesos langu į balkoną. Mažas intarpas tarp visų buto patalpų nulėmė neįprastą jo formą.

A. Stepankevičiaus nuotr.

„Po vieną ryškų akcentą kiekvienoje erdvėje – tai tarsi nematoma žinutė, kad bute yra naujų, šio amžiaus daiktų. Jų nenorėjome paslėpti, o siekėme parodyti, kad jie gali puikiai derėti su senuoju paveldu, taip sukurdami „seno“ ir „naujo“ dialogą, savotišką skirtingų epochų pažintį“, – sakė interjerą projektavę architektai.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Restauruotos medinės, įsprūdomis dekoruotos durys – senojo buto palikimo dalis, o gamindami naująsias trijų metrų aukščio duris, architektai nesistengė kopijuoti klasikos ir siekė pabrėžti naujovių indėlį į butą.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Originalus sumanymas
Tolimiausioje miegamojo dalyje įrengtą drabužinę nuo likusios erdvės architektai atskyrė pertvara su ažūriniu elementu. Toks sprendimas ne tik padėjo įleisti daugiau natūralios dienos šviesos į drabužinę, bet ir paįvairino vientisas miegamojo plokštumas.

Miegamasis buvo didelė, nesuvaldyta erdvė. YCL architektų komanda gavo užduotį ne tik sukurti čia patogią ir estetišką miego erdvę, bet ir įrengti atskirą drabužinę. Ji buvo projektuojama tolimiausioje ir tamsiausioje miegamojo kambario dalyje, kad šviesiausia ir todėl jaukiausia vieta priešais langą liktų miego zonai. Pertvara, skirianti drabužinę nuo kambario, buvo suprojektuota ne iki pat lubų, o šiek tiek žemesnė. Anot architektų, sienų ir lubų kontrastas leido išsaugoti didelės erdvės įspūdį, be to, per atvirą pertvaros viršų į šią nedidelę drabužinę patenka natūrali dienos šviesa. Iš galo suprojektuotas įėjimas uždengtas stumdomųjų durų plokšte, taip išsaugant taisyklingo, neužgožiančio erdvės drabužinės tūrio formas. Tęsiant bendrą stilistinę koncepciją, miegamojo lubų plokštuma, langai, radiatoriai ir senos durys buvo nudažyti baltai, taip sukuriant kontrastą su tamsesnėmis sienomis. Miegamajame architektai pritaikė monochrominius, spalviškai neišsiskiriančius ir nekonkuruojančius su sienų plokštumomis baldus. „Sapnai yra spalvoti, todėl miego erdvė liko neutrali, be išskirtinių sunkių akcentų“, – sakė projekto autoriai.

Projekto autoriai – Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Rokas Kontvainis, (architektūros studija YCL).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis