Obuoliai - vaistas ir padeda sulieknėti

Dažnai medikai ir liaudies medicinos žinovai pabrėžia, kad mūsų maistas yra ir vaistai. Obuoliai – vieni tų vaistingiausių maisto produktų.

Ypač vertinga odelė

Obuoliai turi daug A, C, E, H, PP bei B grupės vitaminų, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, jų sėklos turtingos jodo. Todėl suvalgius obuolį nereikėtų išmesti jo sėklyčių, o kasdien bent po kelias suvalgyti, mat mūsų krašte žmonėms jodo paprastai trūksta.

Per dieną rekomenduojama suvalgyti po 2–3 obuolius. Ryte prieš valgį suvalgius obuolį gerėja apetitas, virškinimas.

Beje, daugiausiai antioksidantų turi švieži raudoni obuoliai, ypač jų odelė. Todėl naudingiau valgyti neluptus obuolius, ypač jeigu žinote, kad jie nebuvo purkšti chemikalais. Vertingesni ką tik skinti obuoliai, nes juose yra daugiau C vitamino. Beje, šio vitamino žalios spalvos obuoliai turi daugiau negu raudoni vaisiai.

Saugo net nuo vėžio 

„Yra duomenų, kad vaisiai ir daržovės mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžio, riziką. Svarbiausias vaidmuo tenka vaisių ir daržovių fitochemikalams – fenoliams, flavanoidams, karotinoidams“, – sakė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad obuoliai mažina vėžio, ypač plaučių, širdies ligų ir astmos, antrojo tipo cukrinio diabeto riziką. Obuolių poveikis yra stipresnis už kitų vaisių ir daržovių. Valgant juos teigiamai veikiama plaučių funkcija ir galima numesti svorio, nes jie turi mažai kalorijų ir greitai suteikia sotumo.

Obuoliai mažina vėžio, ypač plaučių, širdies ligų ir astmos, antrojo tipo cukrinio diabeto riziką. Obuolių poveikis yra stipresnis už kitų vaisių ir daržovių. Valgant juos teigiamai veikiama plaučių funkcija ir galima numesti svorio, nes jie turi mažai kalorijų ir greitai suteikia sotumo.

Nustatyta, kad obuoliai, ypač jų luobelė, pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir slopina kepenų ir storosios žarnos vėžio ląstelių augimą. 100 g obuolių su luobele antioksidacinis aktyvumas atitinka 1 500 mg C vitamino. Beje, obuolių žievelės antioksidacinis poveikis 2–6 kartus didesnis negu minkštimo.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to On­ko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus Fi­to­te­ra­pi­jos la­bo­ra­to­rijos ve­dė­jas Juo­zas Ruo­lia vėžio profilaktikai pataria kasdien išsikepti ir kas porą valandų suvalgyti po 4–5 obuolius ar morkas – jie puikiai suriša laisvuosius radikalus ir šitaip padeda išvengti ligų.

Išspaudos vertingiau už sultis

Obuolių laikymas labai nedaug mažina vertingųjų medžiagų kiekį juose. Laikant obuolius nulio laipsnių temperatūroje 9 mėnesius, fenolių kiekis juose beveik nesumažėja. Tačiau išspaustose obuolių sultyse naudingųjų medžiagų koncentracija smarkiai sumažėja, lieka tik 3–10 proc. antioksidantų aktyvumo.

Daugiausia naudingų junginių lieka sulčių išspaudose. Todėl sulčių išspaudos sėkmingai naudojamos komercijoje. Išspaudos džiovinamos, iš jų gaminami išspaudų milteliai, kurie turi labai stiprų antioksidacinį aktyvumą. Išspaudų milteliai gali būti naudojami kaip maisto papildai, jais praturtinami įvairūs maisto produktai. O obuolių sultys yra tik skanus gėrimas, turintis dar ir cukraus.

Negalintiems valgyti šviežių obuolių tinka kompotai, sultys, kepti obuoliai, obuolių košės. Konservuotuose obuoliuose ir obuolių kompote labai ilgai išsilaiko C vitaminas – po dvejų metų lieka 70 proc. pirminio kiekio.

Po du obuolius kasdien

Mokslininkai mano, kad obelų tėvynė – Kaukazas, nors tiksliai nežinoma, kur obelis pradėta auginti pirmiausia. Faktas, jog iki dabar auginamos kai kurios obelų veislės, kurias daugiau kaip prieš 2000 metų išvedė etruskai. Tai „amžinas“ vaisius, kurio neveikia nei civilizacija, nei klimato kaita ar mados. Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius skirtingų rūšių – būtų galima net 19 metų kasdien valgyti vis po skirtingą obuolį.

Gydytoja D. Pipiraitė pabrėžė, kad suvalgę tris šimtus gramų obuolių savo organizmą C vitaminu aprūpiname visai parai. Dėl savo maistinių savybių obuoliai puikiai tinka ir jauniems, ir seniems. Šių vaisių rūgštis ne tik žadina apetitą, bet ir padeda geriau virškinti įvairų maistą.

Kad nepūstų pilvo

Tačiau gydytojai dietologai pastebi, kad rudenį, kai daugiau nei kitais metų laikais valgome vaisių ir daržovių, dažniau pučia pilvą. Nemažai kam pilvą pučia būtent nuo obuolių.

Ką reikėtų daryti? Pirmiausia – pasitarti su gydytoju (pasitikrinti, ar nėra virškinamojo trakto ligų) ir reguliuoti mitybą. Mat žmonėms pilvą pučia nuo skirtingų maisto produktų: vieniems – nuo pupų, kitiems – nuo obuolių ar kopūstų.

Universalūs patarimai: reikėtų įprasti pirkti ir valgyti tik gerai prinokusius vaisius ar uogas. Vaisius suvirškins kur kas geriau, jeigu nulupsime jų odelę. Pravartu įprasti žalią maistą valgyti nedidelėmis porcijomis, sakykim, iš karto nesuvalgyti 5–6 obuolių.

Vaisius geriau valgyti ne kaip desertą, po sočių pusryčių ar pietų, o kaip atskirą patiekalą. Geriausia, kol skrandis tuščias arba praėjus kelioms valandoms po valgio. Jeigu vaisių valgoma, kai skrandis jau pilnas, virškinimas pasunkėja.

Ką pataria medikai

Kasdien valgykite obuolius – natūraliai valysite organizmą.
Kasdien suvalgomas obuolys sumažina insulto tikimybę.
Cholesterolio pusiausvyrai palaikyti per dieną rekomenduojama suvalgyti po 2–3 obuolius.
Obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę.
Kai skauda gerklę, ilgai kramtykite obuolį – jis kovoja su bakterijomis.
Obuolius verta valgyti astma sergantiems žmonėms – kuo daugiau jų suvalgysite, tuo mažiau jausite ligą.
Sergantiesiems kepenų, širdies, inkstų ligomis naudinga valgyti saldesnius obuolius, o rūgščius –sergantiesiems diabetu, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis