Kambarinių gėlių paruošimas žiemai

Kaip tinkamai paruošti kambarinius augalus žiemos poilsio laikotarpiui? Reikia prisiminti, kad pagrindiniai veiksniai, kuriems mes galime daryti įtaką, - apšvietimas, temperatūra, laistymas.

Žiemą šviesus paros metas tampa trumpesnis, dienos ir nakties temperatūra krenta žemyn, gamta ruošiasi poilsiui. Šiuo metu augalai kaupia jėgas naujam žydėjimo, augimo ir vystymosi sezonui. Jeigu bandysite dirbtinai palaikyti aktyvaus gyvenimo procesus, tai neliks be pasekmių: daug augalų be poilsio atsisako žydėti, o tam tikros rūšys apskritai negali gyventi be pertraukos.


Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti rudenį, prieš paruošiant augalą žiemai – apsaugoti jį nuo kenkėjų bei ligų, net jei nėra jokių išorinių pažeidimo ar ligos požymių. Tai galima padaryti insekticidais, akaricidais ir fungicidais. Tolesni veiksmai priklauso nuo augalo rūšies. Bet visiems tinkama tiesa: „reikia palaipsniui sumažinti laistymo dažnumą ir sustabdyti tręšimą“.


Kaip taisyklingai laistyti augalus žiemą?


Į klausimą „Kaip dažnai, kokiu vandeniu ir kaip laistyti kambarines gėles?“ nėra trumpo ir vienareikšmio atsakymo. Yra daug įnoringų augalų, kurie labai reiklūs dėl pH, mineralinių medžiagų ir druskos kiekio bei sudėties, vandens kokybės, drėkinimo metodo ir kitų aspektų. Plačiau pakalbėkime apie tai, kaip paprastai laistyti dažniausias augalų rūšis.


Daugelis cheminių junginių (azoto oksidas, sieros dioksidas, fluoras, chloras) gali būti pavojingi augalui. Vieną pirmųjų vietų užima chloro junginiai. Dėl chloro ant lapų atsiranda baltos dėmės, dėl kurių lapai džiūsta ir miršta. Didžiausia leistina chloro koncentracija yra 0.15-0.20% (tuo tarpu žmogui už 4-5%). Jei jūsų regione vanduo turi daug chloro junginių, geriausia leisti jam bent parą pastovėti.


Kodėl krenta kambarinių augalų lapai?


Defoliacija (lapų kritimas) būdinga tik gyviems augalams. Juk nupjautos šakos lapai nudžiūna, bet nekrenta. Natūrali defoliacija – sudėtingas augalo paruošimo žiemos laikotarpiui mechanizmas. Dėl metileno, esančio augale, keičiasi organinių medžiagų kūrimosi procesas, dėl kurio galiausiai lapas nukrenta. Tokiu būdu augalas ruošiasi vidinių procesų sulėtėjimui, sumažina energijos ir išgarinimo plotą, taip pat atsikrato pasenusios, jau gyvavimo ciklą baigusios medžiagos.


Įdomu tai, kad atogrąžų šalyse, kur ištisus metus temperatūra nenukrenta žemiau +20 °C, žiemos mėnesiais augalai taip pat turi poilsio laiką. Jis ne toks gilus kaip pas mus, bet irgi būtinas augalams.


Defoliacija gali būti reakcija į nepalankius veiksnius (staigus temperatūros šuolis, sumažėjęs apšvietimas, sausra, ligos, parazitai ar kt.). Lapai gali nukristi ir dėl jų natūralaus senėjimo. Jei pagelsta ir nukrista tik apatiniai seni lapai, nerimauti ir dažniau laistyti nereikia: viskas vyksta taip, kaip turėtų.


Koks laistymo būdas yra optimaliausias?


Geriausia vazonus su augalais pastatyti vonioje ir dušu aplaistyti šiltu vandeniu bei leisti jam nutekėti. Be to, šis metodas leidžia reguliariai pravalyti lapus nuo dulkių. Anglies dioksidas, būtinas fotosintezei, įsiskverbia į augalus, o dulkių sluoksnis neleidžia tinkamai prasiskverbti į augalo vidų.


Kartais galite naudoti karštą dušą (+40 ... + 50 ° C) – tai skatina augalų augimą, tačiau tokiu laistymo būdu neturėtų būti piktnaudžiaujama.


Keletas svarbių „ne“:


-Neleiskite vandens pertekliui užsistovėti vazone, tai skatina šaknų puvimą, silpnina augalą, kuris po kurio laiko gali mirti.

-Negalima laistyti šaltu vandeniu – tai sukelia daug streso augalams, taip pat lėtina augimą, o ramybės periodu tokiu būdu augalą galima net numarinti. Vandens temperatūra turėtų būti šiek tiek didesnė nei kambario temperatūros.

-Negalima laistyti augalų su trąšų ar cheminių medžiagų koncentratais, kai žemė yra visiškai sausa. Tai gali nudeginti šaknis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis