Viskas apie orchidėjų priežiūrą žiemą

Kiekvienas sezonas vienaip ar kitaip veikia orchidėjas. Mums sunkiausia jomis rūpintis žiemą: tikimės sulaukti gausaus žydėjimo (falenopsių, katlėjų), tačiau viena orchidėja meta lapus, kita – pumpurus, trečia nustojo augti, iš vietos nebesijudina... Kokie pokyčiai (gamtoje ir namuose) lemia auginimo sunkumus?

Kodėl kyla sezoninės problemos?


Augalai nuostabūs tuo, kad patys sugeba pasigaminti reikalingų maisto medžiagų. Šis „darbas“ vyksta žaliuose lapuose, stiebuose ar net šaknyse (kaip falenopsių), kur yra chlorofilo. Kad visa tai klostytųsi sklandžiai, augalams reikia vandens, anglies dvideginio (jo yra ore), saulės šviesos ir šilumos – keturių elementų, kurių tikrai nesudėtinga gauti. Pasigamintas maisto medžiagas augalai naudoja naujiems lapams, šaknims, stiebams, žiedams auginti, sėkloms brandinti, apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Tiesa, jiems reikia ir įvairių mikro- ir makroelementų (tokių kaip kalis, fosforas, azotas, geležis, manganas), todėl ir skleidžia šaknis kuo plačiau. Pasiimti šių medžiagų jie gali tik ištirpusių vandenyje, tad siurbia jį beveik nuolat. Kadangi per šaknis gauna jo daugiau, nei gali sunaudoti, dalį išgarina per lapus, kartu ir atsivėsina (tai ypač svarbu karštomis dienomis, kad nevystų).


Kaip visa tai susiję su sezoninės priežiūros ypatumais? Atsakymas labai paprastas. Kai kurio nors iš keturių elementų kiekis sumažėja, augalas nustoja augti.


Priverstinis ar natūralus poilsis?


X Prisitaiko prie aplinkybių. Dauguma orchidėjų natūraliai paplitusios ties pusiauju ar netoli jo, kur metų laikai kitokie nei pas mus ir dažniausiai būna du sezonai – lietingasis ir sausasis. Tačiau dienos ir nakties santykis beveik nekinta ir dienos ilgumas net sausuoju metų laiku yra apie 12 valandų. O pas mus šviesos kiekis priklausomai nuo metų laiko smarkiai skiriasi, ir atėjus lietuviškam rudeniui toms orchidėjoms pradeda nebeužtekti net dviejų elementų – šviesos ir šilumos: sulėtėja maisto medžiagų gamyba ir jos pereina į ramybės būseną. Bet dėl tokio „žiemos miego“ nesijaučia gerai: aplinkos sąlygos netinka augti, tad tą laikotarpį jos tiesiog prakenčia.


X Kam sausra ir vėsa būtinos. Yra ir tokių orchidėjų, kurioms, atėjus sausajam periodui gamtoje, tenka smarkiai susijuosti diržus. Joms būtina ramiai pailsėti. Pavyzdžiu gali būti daugelis rūšinių ir hibridinių dendrobių, cimbidžių, ertmenių – šioms orchidėjoms reikia vėsaus (apie +15 ºC) ir sauso periodo – tokios sąlygos yra jų gimtinėje. Jei nesudarysime galimybių joms taip, labai tikėtina, kad žiedus matysime kaip savo ausis. Beje, šviesos kiekis neturi sumažėti – šias orchidėjas reikia įkurdinti kuo šviesiau.


Žinoma, yra ir išimčių – orchidėjų, kurios nesiilsi, nes nejaučia šviesos trūkumo. Jos natūraliai auga šešėliuotose vietose, o ir drėgmės kiekis ten bemaž visus metus būna vienodas (pvz., hibridiniai falenopsiai).


Didžiausias žiemos džiaugsmas


Žiema turi ir gerąją pusę: jei visus metus tinkamai prižiūrėjome orchidėjas, tuo metų laiku jos mus džiugins gausiai žydėdamos. Net ir parduotuvėse būna didesnė orchidėjų įvairovė, nes žydi ne tik falenopsiai, bet ir katlėjos, kilnieji dendrobiai, oncidijos, liežuvės, miltoniopsiai ir jų hibridai.


Pirkdami orchidėją nepamirškite, kad šaltis pražūtingas ne vien žiedams, bet ir bendram augimui. Jei žiemą gėlę tenka nešti per lauką, būtinai ją suvyniokite į kelis popieriaus sluoksnius, o ir šiltas šalikas ant viršaus tikrai nepamaišys. Jei įmanoma, tokių kelionių reikėtų vengti ar bent kiek galima labiau sutrumpinti orchidėjos buvimą šaltyje. Kad ir kaip saugotumėte augalą nuo nušalimo, kai aplinkos temperatūra nukrinta žemiau kaip +7 ºC, ant žiedų gali atsirasti juodų ar rudų dėmių.


Jei nesate patyręs orchidėjų augintojas, stenkitės pirkti tik žydinčias orchidėjas, nes žiema – ne tik šaltas, bet ir tamsus metų laikas, o nepakankamai apšvietus gėlę ji gali numesti neprasiskleidusius žiedpumpurius. Jau išsiskleidusiems žiedams pavojus mažesnis.


Temperatūrinis šokas


Kol neprasidėjo šildymo sezonas, dažname bute temperatūra gali nukristi iki +16–17 ºC. Tuo metu orchidėjų geriau nelaistyti ir nepurkšti, nes substratas daug lėčiau pradžiūsta – gali įsimesti puvinių.


Radiatoriai – sauso ir karšto oro generatoriai, tad orchidėjas geriau pastatyti taip, kad jos nebūtų nuo radiatorių kylančio šilto oro sraute: jis džiovinte džiovina ir voratinklines erkutes į puotą kviečia. Tačiau nereikia orchidėjų pristumti ir pernelyg arti lango, ypač svarbu, kad lapai nesiliestų prie stiklo, nes gali nušalti.


Net ir be ekstremalių nukrypimų orchidėjos gali patirti temperatūrinį šoką. Žiemą pravėrus langą šaltis pučia tiesiai į ant palangės stovinčios gėlės šaknis. O juk vėdinti namus vis tiek reikia. Kad nuo palangės ir praverto lango nešaltų orchidėjų „kojos“, jų vazonėlius reikėtų statyti ant paaukštinimo – storo medinio padėkliuko ar ko nors panašaus, kad būtų bent 5 cm aukščiau palangės.


Papildomas apšvietimas


Tos orchidėjos, kurios natūraliai pereina į ramybės būseną, tamsiuoju metų laiku tegul sau ramiai ilsisi. Tačiau šviesiamėgėms ir šilumamėgėms sudarius tinkamas sąlygas galima džiaugtis jų augimu ir rudenį bei žiemą. Tam reikia papildomo apšvietimo. Jo variantų yra įvairių: virš orchidėjų kabinamos dienos šviesos lempos, vadinamosios „Flora“ lempos, LED apšvietimas. Išsirinkti prie interjero derantį šviestuvą gali būti sudėtinga, tačiau verta.

Augalų „akys“ yra kitokios nei žmogaus ir dirbtinio apšvietimo reikalavimai – visai kitokie. Visuotinai priimta, kad apšvietimo spektras augalams turi būti sudarytas iš 90 proc. raudonosios spektro dalies ir 10 proc. mėlynosios. Tai nustatyta daugelio laboratorijų, tarp kurių yra ir garsioji NASA, atliktais tyrimais. Jais remiantis sukurti įvairaus dydžio ir galingumo LED šviestuvai – jų parametrai pritaikyti augalų auginimui. Nusipirkus tokį įrenginį belieka jį tik pakabinti norimoje vietoje ir įjungti į elektros tinklą. Žinoma, jei patalpoje – prieškambaryje, vonios kambaryje visai nėra natūralios šviesos, teks parūpinti keliais ar net keliolika tokių šviestuvų, kurie tolygiai apšvies augalus.


Pagal kainą priimtiniausios florai skirtos liuminescencinės lempos, jų galima nusipirkti visose didesnėse apšvietimo prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse. Norint gerai apšviesti 1 kv. m reikia 200 vatų galios lempos, kuri tamsiuoju metų laiku turėtų šviesti apie 12 valandų.


Praktiški patarimai


X Palubėje kabančios lempos ant palangės stovinčioms orchidėjoms naudos neduos ir papildomai jų neapšvies, jos turėtų būti arčiau.


X Kad būtų apčiuopiamas efektas, papildomą apšvietimą reikėtų laikyti įjungtą bent 10-12 valandų per parą.


X Papildomai apšviečiamos gali būti visos orchidėjos. Vienos augs toliau ir net žiedus kraus, nes joms ramybės periodo nereikia. O toms, kurioms reikalingas poilsis, temperatūra turi būti žemesnė, jų nereikia tręšti ir būtina mažiau laistyti.


X Jei papildomo apšvietimo įrengti neįmanoma, nuo spalio mėnesio orchidėjas reikia perkelti ant šviesiausios palangės. Ji nebūtinai turi būti pietinė – jei prieš pietinį langą auga medžiai ar šalia stovintis pastatas meta šešėlį, tuomet iš jos nieko gero. Tad tinkamesnės gali būti rytinės ar vakarinės palangės. Nuo spalio netgi tiesioginė vidurdienio saulė nebaisi ir lapų nenudegins, drąsiai joje galima laikyti net ir šešėlį mėgstančias orchidėjas, nes šviesos joms reikia ne mažiau nei vasarą.


Priminimas


Žiemą ypač pavojingi dideli ir staigūs temperatūros skirtumai. Į juos augalas gali sureaguoti numesdamas žiedus, pumpurus, lapus, gali apmirti šaknys ir ūgliai, arba visai neatlaikyti tokio išbandymo.


Nedarykite klaidos!


Temperatūra turi atitikti orchidėjų poreikius: esant +17 ºC šilumamėgės ir po lempomis įkurdintos neaugs, nes bus per šalta.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis