Rugpjūtis, o dar ir rugsėjis – geriausias metas dauginti ir sodinti į nuolatinę vietą daugiametes gėles: raktažoles, sinavadus, rožinius skaistenius, ramunes, burbulius, alūnes, flioksus. Augalų šaknys spės įsitvirtinti iki šalčių ir puikiai peržiemos. Jei kerų dalijimą atliksite pavasarį, žydėjimas bus vėlesnis, ne toks gausus, kaip persodinus rugpjūtį.
Į pastovias vietas patartina persodinti ir dvimetes gėles: turkiškus gvazdikus, katilėlius, rusmenes, neužmirštuoles, našlaites, saulutes. Šios gėlės vadinamos dvimetėmis, nes pasėjus sėklas pirmais metais išauga tik žali kotai ir lapeliai, o žydi jos tik antrais metais. Nužydėjusios gėlės suformuoja sėklas ir nuvysta. Į pastovią vietą jas reikia pasodinti dabar, o vėliausiai – rugsėjo pabaigoje.
Sodindami jaunus augalus į pastovią vietą turite aiškiai įsivaizduoti, kaip pražydę augalai atrodys kitais metais – kokio jie bus aukščio, kiek drėgmės ir šviesos jiems reikės, kokie kiekvienos gėlių rūšies ypatumai. Pavyzdžiui, rusmenių žiedai ir lapai nuodingi, todėl geriau sodinti jas toliau nuo takelių, o turkiški gvazdikai priešingai – puikiai atrodys palei takelius. Dailioms, žemoms saulutėms, neužmirštuolėms, našlaitėms nereikia daug šviesos, joms patinka drėgmė. Katilėliams patinka saulė, o drėgmė jiems kenkia.
Rugpjūtis ir rugsėjis – palankiausias metas persodinti, dalyti ir atnaujinti bijūnų krūmus. Bijūnus reikia patręšti, nes būtent šiuo metu formuojasi gėlių pumpurai.
Šiuo laikotarpiu dėmesio reikia ir lelijoms – jei pasodinsite jas rugpjūtį, kitais metais jos žydės, o jei pasodinsite pavasarį, galite pažeisti ūgtelėjusius svogūnėlius, todėl nesulaukti žiedų.
Rugpjūtį ar rugsėjį į pastovią vietą persodinami aitrieji šilokai, tripirštės uolaskėlės, ylalapiai flioksai, meškauogės. Žemė šiems neįnoringiems augalams turi būti derlinga, juk jie kelerius metus augs vienoje vietoje, o augimo metu patręšti sunku – galima tręšti tik skystomis trąšomis.
Skirkite dėmesio ir zundoms, darželinėms blizgėms – jaunus jų krūmelius geriau dabar susodinti į vietas.
