Krokų sodinimas ir priežiūra
Krokai ‒ nereiklūs augalai, kuriuos galima sodinti alpinariumuose arba didesnėmis grupėmis gėlynuose, vejose, pievutėse. Krokų žiedai būna melsvi, mėlyni, violetiniai, oranžiniai, geltoni, balti, lapai ‒ ilgi ir žali, su siaura balta juostele per vidurį. Sodinami pagal spalvas arba jas įvairiai maišant. Žydi iki 20 dienų.
Pagrindinė krokų auginimo taisyklė – šie augalai nemėgsta įmirkusios ir sunkios dirvos, gerai auga neutralioje ir šarminėje, vidutinio drėgnumo priesmėlio ar priemolio turinčioje dirvoje. Norint pagerinti krokų augimą, į sunkų gruntą patariama įmaišyti smėlio, komposto arba pelenų.
Krokai sodinami į maždaug 5‒8 cm gylį, o atstumas tarp sodinukų turėtų siekti apie 10 cm. Augimo vieta parenkama saulėta arba iš dalies šešėliuota. Puikiai jaučiasi greta kitų svogūninių augalų, pavyzdžiui, snieguolių, taip pat galima derinti su hiacintais, narcizais, tulpėmis.
Kad gausiau žydėtų, krokus patartina iškasti kasmet ar kas keletą metų, į kitą vietą persodinti kas trejus‒penkerius metus, ypač pastebėjus, kad susmulkėjo žiedai arba pagelto lapai. Iškastus svogūnėlius apdžiovinti, laikyti susuktus į popierių gerai vėdinamoje patalpoje iki sodinimo.
Krokai dauginami svogūnėliais, rečiau ‒ sėklomis. Tręšiama rudenį kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo, bei pavasarį azotinėmis, greitai tirpstančiomis trąšomis. Įšalus žemei, dirvą, kurioje auga krokai, reikia pamulčiuoti.
Krokai ‒ viena pirmųjų pavasarį pražystančių gėlių. Jų yra apie 100 rūšių. Pagal žydėjimo laiką skirstomi į ankstyvuosius, pavasarinius ir rudeninius. Norint krokais džiaugtis ankstyvą pavasarį, juos reikėtų pasodinti rugpjūtį‒pirmoje rugsėjo pusėje. O pasodinę šių ryškiaspalvių gėlyčių liepos pabaigoje‒rugpjūčio pradžioje, dar spėsite jomis pasigrožėti rudenį. Beje, įdomu tai, kad tarp rudeninių krokų veislių yra ir Tikrasis krokas, iš kurio gaminamas šafranas.