Pavasarinis vaismedžių purškimas: ką svarbu žinoti

Kiekvieną pavasarį laukiame, kada pagaliau prabus sodo medžiai bei krūmai, kurie pagyvina mus supančios aplinkos peizažą. Deja, pavasarį prabunda ne tik augalai, bet ir kenkėjai – vabzdžiai, jų lervos bei įvairūs ligų sukėlėjai. Vienas iš būdų apsaugoti savo sodą – augalų purškimas apsauginėmis priemonėmis.

Kada augalus reikia purkšti apsauginiais preparatais?


Pavasarinis profilaktinis sodo purškimas yra vykdomas keliais etapais. Pirmasis purškimas vyksta ankstyvą pavasarį, antrasis – prieš žydėjimą, o trečiasis – žydėjimui pasibaigus. Norint sutaupyti laiko, kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje ir vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir prieš kenkėjus.


Pirmasis purškimas yra vykdomas tada, kai augalų pumpurai yra dar neprabudę. Šiuo purškimu yra stengiamasi apsaugoti augalus nuo ligų. Dažniausiai šis darbas yra atliekamas kovo mėnesio antroje pusėje, tačiau visada reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Purškimui tinkama yra oro temperatūra nuo 5 iki 20°C, o pati optimaliausia – apie 10 - 12°C. Purškimui labiausiai tinka ne vėjuota, ne saulėta ir ne lietinga diena.


Antrasis purškimas taip pat yra skirtas apsaugai nuo ligų, tačiau tuo pačiu kartu galima naudoti ir insekticidus nuo kenkėjų. Šiuo darbu reikia užsiimti prieš žydėjimą, kada kraunasi žiedai.


Trečiasis purškimas yra atliekamas iškart pasibaigus žydėjimui, kai krenta žiedlapiai. Šį kartą yra rekomenduojama naudoti tuos pačius preparatus kaip ir purškimui prieš žydėjimą. Jeigu viską atlikote laiku ir teisingai, turėtų pakakti šių trijų purškimų.


Shutterstock


Kokias priemones galima naudoti?


Svarbu iškart atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje ir visoje Europoje itin susiaurėjo pesticidų, skirtų neprofesionaliam naudojimui, pasiūla. Nebeliko tokių populiarių pesticidų, pavyzdžiui, kaip Mavrik 2F. Šiuo metu rinkoje kenkėjams naikinti siūlomas tik vienas biologinės kilmės insektoakaricidas – NeemAzal T/S, skirtas daržovėms ir dekoratyviniams augalams apsaugoti. Deja, šį preparatą efektyviai naudoti neprofesionaliam sodininkui trukdo savikaina (50 ml/10 l vandens) ir iki galo nereglamentuota paskirtis. Prieinamų fungicidų, kurie apsaugo augalus nuo ligų, pasiūla yra kiek platesnė. Visgi visada galima naudoti pesticidų bei fungicidų alternatyvas.


Kokios yra alternatyvos?


Kadangi cheminių medžiagų naudojimas sodininkystėje yra smarkiai ribojamas, lieka dvi išeitys: integruoto augalų apsaugos metodo taikymas ir alternatyvų naudojimas augalų apsaugoje. Kitaip tariant, augalų apsaugai pasitelkiamos alternatyvios medžiagos turinčios pesticidinių ypatybių: trąšos, tręšiamieji produktai, biocidai, pramoninė ar buitinė chemija, maisto ir farmacijos pramonės produktai, veterinariniai preparatai.


Shutterstock


Pavyzdžiui, populiari pesticidų alternatyva yra fitocidiniai preparatai. Fitocidai yra augalo sukuriamos biologiškai aktyvios medžiagos, užmušančios ar gerokai sumažinančios bakterijų, grybų ar pirmuonių augimą bei vystymąsi.

Su kenkėjais taip pat galima kovoti kalio muilu (500 g/10 l vandens), skystais peritroidiniais biocidiniais insekticidais (5 ml/10 l vandens), milteliniais veterinariniais insekticidais (10 g/10 l vandens). Šie preparatai naudojami vieni arba mišiniuose su fungicidais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis