Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, kad kapinėse nebeleidžiama sodinti nei medžių, nei krūmų aukštesnių kaip 1 m. Tad renkantis gražius ir į akis krentančius sumedėjusius augalus, būtina pasidomėti jų perspektyva po kelerių metų, kad netektų gailėtis pasirinkus augalus, kurie užgoš paminklą ar jį net apgadins šaknynų, laja.
Visų antra, nepamirškite, kad tai ramybės, tykaus pasikalbėjimo, gedulo vieta, tad nedera prisodinti ryškių, rėkiančių ir iš toli spindinčių gėlių. Geriau kiek blankesnis, ramesnis vaizdas, kuris yra artimas natūraliai gamtai, priimtinas būtent šiai ramybės erdvei.
Jeigu kapavietę yra nuspręsta puošti kasmet ir sezoniškomis gėlėmis, tuomet artėjant Visų šventųjų dienai belieka pasirinkti iš keleto medelynuose ar turguose siūlomų gėlių – chrizantemos, viržiai, našlaitės. Bet visgi labiau rekomenduotina rinktis daugiametes gėles, atsižvelgiant į kapavietės apšviestumą, dirvožemio kokybę, širdžiai mielas spalvas. Pavyzdžiui, galima būtų pasirinkti žemesnius šilokus (iki 40 cm), kurie dekoratyviai atrodo ir augdami ir pradėdami rausvinti žiedynus. Labai kukliai šviečia įvairios žemaūgės astros, tik jos ne itin dekoratyvios vasaros sezonu, tad galėtų būti paslėptos ežiuole, kraujažole, baltagalve arba lapine kompozicija su alūnėmis ar rasakilomis.
Kitas variantas būtų pasirinkti šliaužiančių daugiamečių gėlių kilimą, pavyzdžiui, ylalapis flioksas „Mc Daniels“, nuostabi ir nereikli žiemė ar įvairūs sukulentai. Tokio kilimo centre sukūrus tam tikriems minėjimams kompozicijas su gyvomis skintomis gėlėmis ir spygliuočių šakelėmis formuojant kryžių, ovalą, kitą taisyklingą ar dinamišką formą, turėsite nepaprasto šiltumo ir jaukumo atminimo vietą.
Trečias būdas papuošti kapo vietą – pasirinkti sumedėjusius augalus, pavyzdžiui, du horizontalieji kadagiai ir magiška lanksvutė „Magic Carpet“ arba saldžiai kvepiantis ir pakartotinai žydintis Mejerio alyvų „Palibin“ krūmas. Šalia šių augalų būtina komponuoti ir daugiametes gėles (svogūninės gėlės, pajūrinė gvaizdė „Amanda Rose“, visada stulbinantis gojinis šalavijas „May Night“).
Turint kapavietę su nedideliu laisvu plotu rekomenduočiau rinktis spygliuočius, kadangi jie yra dekoratyvūs ir šaltuoju sezonu. Atsižvelgiant į monolito spalvas, galima rinktis šviesesnio atspalvio kėnius skiepytus ant kamieno, svyrančia kepure pasipuošusį kadagį skiepytą ant kamieno, taip pat nesuklystumėte pasirinkę ir netradicinio išraitymo dekoratyvinę pušį, geltonais spygliais pasidabinusią pušį „Ophir“ ar melsvaspyglę eglę „Sanders Blue“.
Nesvarbu, kokio dydžio kapas, nesvarbu kieno kapą lankote, nepamirškite, kad prisiminti, paminėti, pakalbėti užtenka vienos ar dviejų žvakių, visai nebūtina apsikrauti šviečiančiomis plastikinėmis žvakidėmis. Vertėtų įsigyti trečdalio paminklo aukščio stiklines žvakides (užteks poros, su keičiamais žvakių įdėklais).
Per šventes visada malonu atnešti ir papuošti kapą gėlių vainiku, krepšeliu, tačiau šaltuoju sezonu vainikai dažniausiai siūlomi su dirbtinėmis gėlėmis. Gal tai nebūtų toks blogis, jei dirbtinės gėlės būtų kokybiškos, greitai nenublunkančios, o krepšelis – neperkrautas. Taip pat itin mielai atrodo savų rankų darbo daržo ar gamtos derliaus vainikai, įterpiant nedidelius kiekius gėlių bei visžalių augalų šakelių.
Artimųjų kapelis turėtų būti neperkrautas, neužgožiantis, jaukus ir mielas. Šioje vietoje neturėtų būti įkurtas kaimo darželis, ši erdvė turėtų skleisti prisiminimo, kuklumo, ramybės, jausmus.
