Patarimai, kaip išsirinkti medį savo kiemui

Medis – neatskiriama lietuviškos sodybos ar individualaus namo kiemo dalis. Nors išsirinkti medį kiemui, atrodytų, nėra sudėtinga, ekspertai pataria šiam sprendimui skirti pakankamai laiko ir atsižvelgti ne tik į grožį, bet ir galimybes bei medžio funkcionalumą.

Siūlo nueiti į parką


Prieš renkantis, kokį medį sodinti sklype, želdinimo specialistai siūlo nuvykti į sklypą ir apsižvalgyti aplink. Pirmiausia, kaimynystė duoda užuominų apie tai, kokie medžiai geriausiai įsilies į sklypą supančią aplinką. Pavyzdžiui, jei sklypą supa pušynas, patartina sklype taip pat sodinti pušeles. Be to, tikėtina, kad šalia sklypo esantis dirvožemis būdingas ir sklypui. Taigi, jei medis auga netoliese, tikėtina, kad tos rūšies medis augtų ir namo kieme.


„Medžio augimui įtakos turi gruntas, vanduo, užterštumas. Net jei išsirinksite mėgstamiausios rūšies ir patį gražiausią sodinuką, bet sąlygos jam augti bus netinkamos, estetinis vaizdas tikrai netenkins. Augmenija, esanti aplink sklypą, gali patarti, ką rinktis“, – teigia Apželdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vykdančioji direktorė Ingrida Vainauskienė.


Renkantis medį reikia atkreipti dėmesį ir į sklypo dydį, o tiksliau – atstumą nuo kaimyno sklypo. Užaugęs medis gali trukdyti kaimynui, rudieniniai lapai padaryti netvarką jo kieme.


„Žmonėms, kurie turi sentimentų klevams ar liepoms, prieš pasisodinant tokį medį savo kieme, visuomet siūlau nueiti pasivaikščioti į parką, pažiūrėti, koks didelis gali būti medis, ir įvertinti savo galimybes, sklypą, atstumus nuo kaimyninių sklypų, laiko sąnaudas grėbiant lapus“, – pasakoja I. Vainauskienė.


Be to, specialistė pataria išlaikyti proporcijas tarp augmenijos ir sklype esančių statinių. Pavyzdžiui, jei sklype stovi nedidelis namas, dideli, plačią lają turintys medžiai, vizualiai jį dar labiau sumažins.


Medžiui reikia paskirti užduotį


Visgi medis sklype gali teikti ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir atlikti kur kas praktiškesnes funkcijas: tapti pavėsiu saulėtą dieną bei apsaugoti sklypą nuo kelio dulkių, vėjo ar triukšmo.


Norintiems apsaugoti savo sklypą nuo vėjo patartina rinktis medžius, kurių laja tankesnė. Nuo seno lietuvių sodybose tam sodinti skroblai, paprastieji klevai. Žiemą, nukritus lapams ir išretėjus lajoms, jų teikiama apsauga nuo vėjo suprastėja perpus. Tik visada žaliuojantys spygliuočiai bei skroblai ir ąžuolai, išlaikydami ant šakų sudžiūvusius lapus, išlaiko bent kiek tankesnes lajas ir sulaiko vėją.


Medžiai taip pat apsaugo nuo dulkių šalia žvyrkelių ar judresnių kelių ir gatvių esančių namų gyventojus. Skaičiuojama, kad šiltuoju metų laiku medžių ir krūmų laja gali sulaikyti iki 80 proc. dulkių, o žiemą – iki 40 proc. Visgi ne visi medžiai apsaugo vienodai. Skaičiuojama, kad ant vieno kvadratinio metro kaštono lapų vidutiniškai nusėda apie 6,1 gramo, liepos – 8,7 gramo, kalninės guobos – 10,1 gramo dulkių. Tyrimai rodo, kad spygliuočiai nusodina apie 1,5 karto daugiau dulkių nei lapuočiai.


Intensyvaus eismo gatvėse gyvenantys individualių namų savininkai turėtų išnaudoti medžius siekdami sumažinti triukšmą. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad priklausomai nuo medžių rūšies, triukšmo slopinimo intensyvumas gali siekti 50-80 proc. 15 metrų pločio liepos laja triukšmo lygį sumažina maždaug 5 decibelais, 1,6 metro aukščio ir 1 metro pločio skroblų gyvatvorė, esanti 13 metrų atstumu nuo garso šaltinio triukšmą sumažina maždaug 7 decibelais, o 8 metrų pločio tanki medžių ir krūmų juosta sumažintų triukšmą 13 decibelų.


Medžiai rečiau naudojami priešgaisrinėms užtvaroms. Spygliuočiai medžiai šiam tikslui visiškai netinkami, nes patys greitai užsidega. Geriausiai nuo ugnies apsisaugo juodalksniai, paprastosios liepos, klevai. Juos reikėtų sodinti grupėmis po 2-3 medžius.


Tendencijos keičiasi


Populiariausi Lietuvoje jau 15 metų išlieka spygliuočiai medžiai. Tačiau specialistai jau įžvelgia sodybų ir individualių namų savininkų norą sukurti kieme sezoniškumo efektą.


„Žmonės vis labiau domisi, kaip sklype sukurti sezoniškumo efektą – kad vieniems nužydėjus pražystų kiti. Nors paprastai toks efektas kuriamas sumaniai išnaudojant krūmus ir gėles, jei sklype yra vietos, taip galima sužaisti ir su medžiais“, – pastebi I. Vainauskienė.


Lietuvių mėgiami ir vaismedžiai: sodybose dažniausiai sodinami dideli vaismedžiai, o individualių namų kiemuose – dekoratyviniai vaismedžiai ar vaiskrūmiai. Populiariausi išlieka putinas, šilauogės, obelys, vyšnios, retai, tačiau kartais sodinami ir abrikosai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis