Paskutinis šansas: kokia takelių ir kiemų danga geriausia?

Jei turite nuosavą namą ir norite džiaugtis išvaizdžiu kiemu, teks pasirūpinti tinkama grindinio danga. Kiemo grindinys turėtų būti praktiškas, derėti su namo aplinka ir, žinoma, jums tiesiog patikti. Ekspertai sako, kad rinktis yra iš ko. Nelygu, kas jums svarbiau: grindinio funkcionalumas, kaina, spalva ar klojinio raštai.

Betoninės trinkelės – šiuo metu bene populiariausia kiemo ir takų danga, mat tinka vaikščioti pėstiesiems, važiuoti automobiliu, dviračiu. Trinkelėmis galima grįsti ir lauko žaidimų aikšteles. Pilkos spalvos trinkelės pigiausios, o spalvotos ir turinčios faktūrą – brangesnės. Dažnai iš ekonomiškumo maišomos įvairios trinkelės, ant grindinio sukuriant tam tikrą raštą. Klojimą geriausia patikėti specialistams, mat būtina tinkamai paruošti pagrindą. Pirmiausia nukasamas viršutinis grunto sluoksnis, vietoj jo supilamas smėlis. Jei nukastas molis, tuomet sutankinto smėlio sluoksnis turėtų būti 30 cm, o jeigu grunte molio nėra, pakaks ir 15–20 cm. Jeigu danga skirta pėstiesiems, ant smėlio pilamas 5 cm storio smulkios skaldos sluoksnis, o tuomet dedamos trinkelės. Važiuojamojoje kiemo dalyje skaldos sluoksnis turėtų būti 12–15 cm. Tarpai tarp trinkelių turi būti užpildomi ta pačia medžiaga, ant kurios jos suklotos. Betonines trinkeles taip pat galima kloti ir dedant jas į sausą cemento skiedinį.

Klinkerinės trinkelės Lietuvoje tampa vis populiaresnės. Nors tokio tipo danga yra bene dvigubai brangesnė nei spalvotos betono trinkelės, po tam tikro laiko ši investicija atsiperka dėl gaminio kokybės ir ilgaamžiškumo – jos išlieka tinkamos gerokai ilgiau negu betoninės trinkelės, yra atsparesnės šalčiui ir mažai įgeria drėgmę. Dar vienas degto molio trinkelių privalumas yra neblunkančių spalvų paletė, kuri yra gerokai didesnė nei betoninių trinkelių. Taip pat žymiai didesnis formų pasirinkimas. Tai suteikia galimybę klojant grindinį įgyvendinti net ir sudėtingiausius sumanymus. Dizaino specialistai pataria, siekiant unikalumo ir įspūdingo vaizdo, klinkerį derinti su natūraliu akmeniu arba medžiu. Klojant klinkerines trinkeles, būtina žinoti, kad, priešingai nei betoninės dangos, klinkerio negalima dėti į sausą cemento skiedinį, nes cementiniame skiedinyje esančios druskos skverbiasi į trinkelių paviršių ir dėl to atsiranda pilkų dėmių. Nors jos klojinio kokybei nekenkia, dėmės tol gadins estetinį vaizdą, kol saulė ir lietus jas panaikins.

Ažūrinės trinkelės būna betoninės arba klinkerinės. Pro jose specialiai padarytas ertmes gali augti žolė. Patvarumu jos nesiskiria nuo įprastų trinkelių. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad, siekiant estetiško vaizdo, išaugusią žolę reikės dažnai pjauti. Beje, jei norite gražios vejos, o ne laukinės pievos, žolę turėsite pasėti. Taigi, jeigu kiemas didelis, į grindinio kainą įskaičiuokite ir vejos sėklas.

Šaligatvio plytelės beveik niekuo nesiskiria nuo trinkelių, tik dydžiu. Specialistai sako, kad šioms plytelėms lengviau įrengti pagrindą nei trinkelėms. Dažniausiai plytelės gaminamos iš betono, tačiau galima pasirinkti įvairių formų, matmenų, taip pat spalvos. Plytelėmis galima kloti šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių zonas, statinių pasienius, taip pat laiptus ir atramines sienutes. Tačiau ten, kur važinėja automobiliai, plytelių kloti nerekomenduojama. Skaičiuojama, kad betoninių plytelių atsparumas apkrovai – 400 kg/cm2, atsparumas šalčiui – ne mažiau kaip 200 ciklų, dilimui – ne daugiau 0,7 g/cm2; vandens sugeriamumas – ne daugiau 5 proc.

Betonas pastaruoju metu Lietuvoje nebėra populiarus, nors Vakarų Europoje – tai dažnas kiemo grindimo sprendimas. Jeigu nepatinka pilka spalva, specialistai jau yra sukūrę dažomą betoną. Norintieji įvairovės gali suformuoti įvairius ornamentus, derinti su akmenimis ar trinkelėmis. Betonas – tvirtas pagrindas tiek pėstiesiems, tiek automobiliams. Vis dėlto būtina žinoti, kad, laikui bėgant, betoniniai gaminiai pakeičia išvaizdą – jie nusitrina ir nublunka.

Medinis grindinys – norintiems natūralumo ir išskirtinumo. Tai mažiausiai laikui ir kitokiam poveikiui atspari danga, dažniausiai klojama sodo takeliams ar dekoratyviniams kiemo takams. Išklojus medžiu važiuojamąją kiemo dalį, ji galės būti eksploatuojama dar trumpiau. Iš medžio jau gaminamos ir trinkelės, taip pat segmentinės trinkelės. Impregnuotas trinkeles, ko gero, reikės keisti ne vėliau kaip po dešimtmečio. Trinkelės gaminamos iš ąžuolo, drebulės, maumedžio ar akacijos. Medinių trinkelių kaina panaši į klinkerinių. Tiesa, prieš renkantis tokį grindinį, būtina žinoti praktinį dalyką: sušlapęs medis pasidaro slidus, todėl lyjant ar iškritus rasai einant tokiu takeliu reikia būti atsargiems. Galimas ir kitoks variantas: įkalus į žemę tašelius, ant viršaus prikalti medines lentas ir taip suformuoti takelį.

Skalda apsaugo kiemą nuo purvo ir provėžų, tačiau nėra pati praktiškiausia danga. Visų pirma tokiame kieme basomis nepavaikščiosite. Danga nėra ilgaamžė, ji deformuojasi nuo mechaninio poveikio, todėl nuolat reikės skirti pastangų jos tvarkymui. Naujakuriai dažnai žvyrą ar skaldą renkasi kaip laikiną kiemo dangą arba palieka tik įvažiavimui. Vis dėlto skalda gali būti ne tik paprasto akmens, bet ir prašmatnesnė. Pavyzdžiui, marmuro skalda – natūralaus akmens produktas, suteikiantis aplinkai praktiškumo bei jaukumo. Ją galima pasirinkti iš didelės spalvų paletės ir akmenukus priderinti prie namo fasado, akmens ar klinkerio trinkelių. Estetams specialistai pataria po skalda naudoti specialų tekstilinį audinį, kuris neleis tarp akmenukų augti žolei.

Asfaltas – kur kas brangesnis variantas negu plytelių ar trinkelių grindinys. Tai iš dalies lemia, kad, norint turėti asfaltuotą kiemą, neužtenka įsigyti vien asfalto: reikės pirkti daug darbui skirtų medžiagų, taip pat nuomotis brangiai kainuojančią techniką, samdyti su ja mokančius dirbti ir šį darbą išmanančius specialistus. Laikui bėgant, asfalte atsiranda duobių, kurias vėl reikės tvarkyti specialia technika, o ir uždėtas lopas neatrodys estetiškai. Specialistai sako, kad asfaltu apsimoka kloti tik labai didelius plotus.

Gludinti akmenukai naudojami vidaus ir aplinkotvarkos apdailai. Puikiai tinka namo nuogrindai, takams, sodų, namų lauko dekoracijoms, gėlynams, alpinariumams. Jų yra įvairių spalvų ir frakcijų. Būtina žinoti, kad kuo stambesnė akmens frakcija, tuo didesnio kiekio reikia norint padengti kvadratinio metro plotą. Pakuotėje dažniausiai būna 20–25kg.

Plastikiniai koriai – tai stiprios konstrukcijos ir vejos derinys. Koriai gaminami iš perdirbto poliolefino junginio. Jie labai lengvi, nesunkiai bei greitai montuojami, padeda išvengti provėžų ir kitokių vejos pažeidimų. Žolyno šaknys, sukibusios su korio dirvožemiu, sukuria tvirtą paviršių. Ką tik pasodinta žolė gali išlaikyti dideles apkrovas. Kai kas apsauginius žolės korius pripildo žvirgždo ar kitų birių medžiagų. Ši sistema sumažina paviršinio vandens kiekį, taip pat išlaidas drenažo sistemai įrengti. Korys yra ypač stiprus, tinkamai paklotas, jis gali atlaikyti iki 250 tonų vienam kvadratiniam metrui tenkančią apkrovą.

Žolė – natūrali danga, labiausiai tinkama nedidelio intensyvumo zonoje, nes lengvai gali būti išmindyta, juo labiau išvažinėta. Tuomet vietoj gražios švelnios žolės liks purvynas, nedžiuginantis nei akies, nei kojų. Tokiai dangai reikia nuolatinės priežiūros: ją reikės ne tik kas keletą, o kartais ir kiekvieną savaitę pjauti, bet ir tręšti, saugoti nuo samanų ir kitų parazitinių piktžolių.


Reklama: autorentalis.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis