Kita vertus, gyvatvorę galima sodinti ir sklypo viduje, perskiriant sklypą į dvi ar daugiau dalių.
Įsirengiant gyvatvorę savo kieme ne arčiau kaip 1 metras nuo kaimyninio sklypo ribos jokių draudimų nėra. Aukštis ir tankumas reglamentuojamas tuo atveju, jei tvora arčiau nei 1 metras nuo ribos. Tokiu atveju reikėtų vadovautis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (aplinkos ministro 2010-05-21 įsakymo Nr. D1-425 redakcija) bei Želdynų įstatymo nuostatomis.
Renkantis kokio aukščio gyvatvorės reikės, reikėtų atsižvelgti į sklypo išplanavimą. Sklypo perskyrimui dažniausiai sodinamos nedidelės ( iki 1 m ) ar vidutinio aukščio (apie 1,5 m) gyvatvorės. Tiesa, pastarosios jau gali pretenduoti ir į rimtesnę pertvarą, o aukštos gyvatvorės taps rimta apsauga nuo pašalinių akių ar tiesiog atitvaras nuo mažiau estetiškų vaizdų, ūkinių pastatų ir panašiai. Pačios mažiausios gyvatvorės dažniausiai įrengiamos tiesiog pažymėti vidinėms riboms ir papuošti gėlynams.
Augalų pasirinkimas
Gyvatvores formuoti galima iš įvairiausių augalų – jie gali būti lapuočiai ir spygliuočiai, skirtingo aukščio ar tankumo, augti laisvai arba būti formuojami. Pastebima, kad formavimui labiau tinka augalai su tvirtesnėmis šakomis.
Žinoma, reikia įvertinti, jog tam tikri augalai, kurių gražias nuotraukas galbūt radote internete, mūsų klimate neaugs arba augs prastai, tačiau net ir Lietuvoje yra daugybė augalų, iš kurių galima formuoti gyvatvores rūšių. Augimą lemia ne tik klimatas, tačiau ir dirvožemio savybės, todėl renkantis augalus, reikia atkreipti dėmesį ne tik į aukštį ar grožį, tačiau ir į žemės derlingumą, drėgnumą bei sudėtį. Nepamirškite, kad netgi esant geroms sąlygoms konkrečiam augalui, reikia atsižvelgti į vietą (atstumai), taip pat į jos saulėtumą, kadangi gyvatvorė nėra metalinė ar plastikinė tvora ir jai reikia saulės. Tiesa, kai kurie augalai, pavyzdžiui, europiniai kukmedžiai (Taxus baccata) gana gerai pakelia pavėsį.
Vienas populiariausių pasirinkimų yra universaliosios tujos, kurios gali būti įvairiausių rūšių, aukščių ir draugiškos formavimui. Bene dažniausia rūšis yra vakarinės tujos (Thuja occidentalis). Priklausomai nuo rūšies, tujos gali augti greitai arba lėčiau, iš esmės atlaidžios genėjimo klaidoms, nėra reiklios, gali suaugti labai tankiai. Kita vertus, tai augalas, kurį reikia karpyti, o tai papildomas darbas. Taip pat tujos daugiausia vienodos spalvos, o tai kai kuriems savininkams gali pabosti. Laimei yra įvairovė kitų augalų, kurie lygiavertiškai pakeis tujas sklype.
Augalus galima rinktis pagal daugybę kriterijų: aukštis, tankumas, reiklumas, ar visžalis, ne paskutinėje vietoje ir grožis. Kai kurie gyvatvorėms naudojami augalai gali užsiauginti net ir uogų, pvz. kaulenis (uogos nuodingos), aronijos ir kiti.
Tinkami gyvatvorėms augalai yra tankiai suaugantys ligustrai, sedulos, jazminai, skroblai, kukmedis, pakankamai paprastai prižiūrimi lazdynai, tuopos, gluosniai, lanksvos. Populiarios ir gudobelės, buksmedžiai, alyvos, kauleniai, pūsleniai, netgi tokie spygliuočiai kaip puskiparisiai, cūgos. Neretas atvejis kai gyvatvorę savininkai įrengia ir iš paprastų eglių.
Kaip prižiūrėti?
Pirmieji, “prigijimo” metai yra labai svarbūs, nes tuo metu augalai tvirčiau įsišaknija. Tad gyvatvorė turi gauti pakankamai saulės (pasirūpinkite tuo dar prieš sodindami), bei maistinių medžiagų. Augalus reikia apsaugoti nuo piktžolių, nepamiršti purenti žemės bei ją laistyti. Pirmaisiais metais nepatariama gyvatvorių karpyti.
Genėti galima pradėti augalams tinkamai įsišaknijus, dažniausiai 1-3 kartus per metus, priklausomai nuo augalo poreikių bei augimo. Reikėtų reguliariai pašalinti džiūstančias ar ligų apimtas šakas, kad jos nedarkytų vaizdo bei liga negalėtų plisti. Karpomi ir nederantys ar silpnai augantys ūgliai.
Nors į be papildomo tręšimo kai kurie sodininkai yra linkę apsieiti, gyvatvores rekomenduojama gerai patręšti bent jau pirminio augimo metu. Galima tręšti mėšlu, šiaudais, lapais, kitomis pūvančiomis organinėmis medžiagomis, taip pat azotinėmis trąšomis.
