Kas yra kurmis? Paprastasis kurmis (Talpa europaea) yra dažnai daržuose sutinkamas gyvūnas. Išskirtiniai bruožai - juodas kailis ir stiprios letenos, mažos akys. Kurmis daugiausia gyvena po žeme, kur išrausia gana platų urvelių tinklą, į paviršių išlenda retokai. Užauga iki 16 cm ilgio, 120 g svorio. Iškasęs urvelius ir užtenkant maisto gyvena sėsliai, bet apskritai gali nukeliauti ir keletą kilometrų ieškodamas naujos vietos.

Ką mėgsta kurmis? Kurmiai yra gana ėdrūs gyvūnai, maitinasi įvairiais bestuburiais – sliekais, lervomis, kurkliais, vikšrais ir kitais vabzdžiais. Kurmiai minta gyvais organizmais, todėl tiesioginio pavojaus augalams nesukelia, tiesa, rausdamas gali pažeisti augalų šaknis, žemėmis užversti smulkesnius augalus. Kita vertus, rausdamas kurmis purena dirvožemį. Dažniausiai kurmiai įsikuria derlingose dirvose, o smėlingų dirvožemių nemėgsta, tad sklype atsiradus kurmiui bent jau žinosite, kad jūsų kiemo dirvožemis yra puiki vieta įvairių augalų auginimui. Kurmiai labai nemėgstami savininkų, turinčių dekoratyvines pieveles, nes išrausia negražius kurmiarausius.

Kiek kurmių yra mano sklype? Nors pievelė gali atrodyti kaip minų laukas, nemaža tikimybė, kad nuosekliai darbuojasi tik vienas ar pora kurmių. Apvaisinta kurmio patelė gali atsivesti net iki 9 palikuonių. Jos gimdo maždaug gegužės mėnesį, o už 2-3 mėnesių šie jaunikliai jau suauga. Tokiam kiekiui kurmių maisto ribotame plote neužteks – dėl šios priežasties jaunieji kurmiukai patrauks į šalia esančius plotus.

Tad kaip atsikratyti šio rausėjo? Ko bijo kurmis?

Kvapas

Kurmiai jautrūs kvapui, todėl dažnai tai yra pirmoji ir paprasčiausia priemonė, kuri siūloma kurmių naikinimui – užtenka silkinės žuvies galvą įmesti į kurmiarausį. Taip pat teigiama, kad kurmiai bijo ir kitų riečiančių nosį kvapų - česnako bei svogūno, sintetinių kvapų, tokių kaip žibalas, naftalinas, karbitas. Deja, bet šios liaudiškos priemonės nėra sisteminės ir nors vienu atveju gali padėti išvyti kurmį iš sklypo, kitu atveju iš jų gali nebūti jokios naudos. Dažniau, kiek galima spręsti iš daržininkų nusiskundimų, atbaidymas kvapu nepadeda, kadangi nors kurmiui ir nemalonu, prie šių kvapų jis gali pamažu priprasti.

Garsas

Kurmiai taip pat turi neblogą klausą. Nemalonūs garsai sukelia kurmiui diskomfortą ir jis stengiasi pabėgti, nors, taip pat kaip ir kvapų atveju, gali ir priprasti. Šiam tikslui naudojamos elektroninės ultragarsinės priemonės. Jas reikia teisingai išdėlioti pagal instrukciją, nes sėkmė labai priklauso nuo dirvožemio (skirtingos sudėties dirvožemyje, moliniame ir smėliniame, šis garsas sklinda skirtingai, be to, reikia sudėlioti taktiškai teisingai visame sklype – kitaip kurmis, pajutęs diskomfortą iš vienos sklypo pusės tiesiog persikels į kitą). Toks metodas turi ir trūkumų - prietaisai kainuoja, o nustojus naudoti, po kiek laiko kurmiai gali sugrįžti.

Kitas su garsu dažnai siejamas liaudiškas būdas kurmių atbaidymui yra įvairios barškančios konstrukcijos, savotiški vėjo malūnėliai. Tiesa, jie skirti į žemę perduoti ne garsą, o vibracijas, kurių kurmiai taip pat nemėgsta. Vėjui pučiant įkyrus besisukančių malūnėlių garsas greičiau atbaidys jūsų svečius nei pačius kurmius.

Spąstai

Spąstai laikomi vienu efektyviausių metodų, tačiau savaime suprantama, mažiausiai humanišku. Be to, pagauti kurmį spąstais gali būti nelengva, nes reikia patirties bei nors kiek išmanyti kurmių gyvenimą ir judėjimą.

Spąstai gali būti skirstomi į dvi grupes - mechaninius ir vamzdelinius, nors kiekvieni turi įvairių savitų patobulinimų.

Vamzdeliniai spąstai statomi atkasant kurmio taką. Tapdami takelio tąsa, jie gali kurmį apgauti – šis gyvūnėlis keliaudamas urvu pakliūna į šiuos spąstus, nebegali pasijudinti ir rasti sau maisto. Be maisto kurmis nudvesia greičiau nei per parą. Iš išorės praktiškai neįmanoma suprasti, ar kurmis pagautas, tad reikia arba atkasti šio tipo spąstus, arba tiesiog laukti rezultatų ir stebėti kurmių aktyvumo sumažėjimą. Liaudiška alternatyva tokiems spąstams - didesnis stiklainis.

Mechaninių spąstai veikia kiek kitaip. Įstatomi į kurmio takus, jie didele jėga prispaudžia ir užmuša gyvūną, vos tik jis pajudina jutiklį. Šie spąstai taip pat leidžia pamatyti, ar gyvūnas pagautas – tuomet reikia spąstus iškasti ir gyvūną utilizuoti. Dažnai patariama spąstus statyti poromis, iš abiejų tako pusių.

Prisiminkite:

- prieš užstatydami spąstus, juos kurį laiką palaikykite žemėje, taip pat patariama žemėmis įsitrinti ir rankas. Taip suteiksite spąstams daugiau kurmiui įprasto žemės kvapo, bei užmaskuosite jam neįprastus kvapus – juk kurmiai labai jautrūs kvapams.

- nepriklausomai nuo spąstų rūšys, jų nereikia statyti ant kurmiarausių. Rezultatų pasieksite užkasdami juos kurmių judėjimo takuose.

Tinklai

Tai – dar viena atbaidanti priemonė, įrengiama keletas centimetrų po būsima pievele. Dažniausiai gaminami iš polipropileno. Tinklas, sutvirtintas smeigėmis, padengia plotą, kuriame yra pievelė, todėl kurmis susiduria su kliūtimi ir keliauja rausti kur nors kitur. Jo privalumai – nesužeidžiamas kurmis, o tinkamai įrengus, kurmių problemą galite užmiršti ilgiems metams, taip pat nekyšo ir nedarko kraštovaizdžio.

Kita vertus, jis turi ir trūkumų – visų pirma tai kaina, kuri priklauso nuo sklypo ploto, be to, dar brangiau toks sprendimas atsieis norintiems patiesti jį jau turint pievelę ir sutvarkytą gerbūvį. Tokiu atveju, išeitis galėtų būti horizontaliai, ties teritorijos kurią norite apsaugoti ribomis, įrengiamas tinklas, apsaugantis nuo kurmių invazijos iš kaimyninių sklypų.