5 dalykai, kuriuos verta žinoti apie lauko židinius

Lauko židinys – jaukumo šiltais vasaros ir vėsiais rudens vakarais garantas. Jis ne tik suteikia progą pasišnekučiuoti prie gardaus maisto, bet ir maloniai nuteikia, ramina ir padeda sutelkti mintis. Todėl įsirengti jį reikėtų ypač atsakingai, atsižvelgiant į gamtines ir architektūrines aplinkos ypatybes.

Dvi rūšys – kurią pasirinkti?

Lauko židiniai būna kūrenami medžio anglimis, malkomis arba dujomis.

Malkomis kūrenami lauko židiniai gerai įkaista, skleidžia malonų, natūralų kvapą, ypač jei yra kūrenami vaismedžių malkomis. Be to, juos įrengti paprasčiau, nei dujinius, galima patiems atlikti autentišką apdailą. Trūkumai – didesnė nei dujinio židinio atveju gaisro rizika, jie sunkiau įsidega, skleidžia dūmus.

Dujiniai židiniai yra paprastesni, bet kartu – ne tokie jaukūs ir išskirtiniai. Vis dėlto, jei ieškote patogumo, vertėtų rinktis būtent juos. Šiuos židinius lengviau uždegti, jie yra saugesni, švaresni, neskleidžia dūmų. Tačiau norint pastatyti tokį židinį reikės atsivesti dujas ir kviestis pagalbon specialistą.

Yra ir tokių židinių, kuriuos galima kūrenti tik medžio anglimis, o ne malkomis, todėl prieš naudodami būtinai perskaitykite gamintojo instrukcijas.

Lauko židinio vieta

Geriausia, kad židinys stovėtų užuovėjoje, atsuktas į rytus. Kaip bet kuris kitas mažosios architektūros statinys, židinys gali atlikti ne vieną funkciją, į kurią derėtų atsižvelgti renkant jam vietą kieme ar sode. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į bendrą erdvės planą – nemažas statinys tikrai turės įtakos judėjimui po kiemą ir sodą.

Kokias pagrindines funkcijas atlieka lauko židiniai? Jie gali suteikti erdvei privatumo, atriboti nuo pašalinių žvilgsnių, užstoti nuo vėjų. Be to, dailiai ir rūpestingai pastatytas židinys su aikštele ir suoliuku gali tapti pagrindine susibūrimų vieta, traukos centru. Kita vertus, pastačius netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, priešais vaikų žaidimo aikštelę ar gražiai sutvarkytą gėlyną, jis trukdys matyti ir atrodys gremėzdiškai. Jei aplink plyti gražus kraštovaizdis, židinys turėtų padėti jį pabrėžti, o ne atvirkščiai.

Shutterstock nuotr.

Židinį galima statyti pavėsinėje ar po atviru dangumi, tačiau vis viena patariama įrengti stogelį, saugantį nuo vėjo gūsių ir lietaus. Įrengę jį sklypo pakraštyje, prišlieję prie tvoros ar namo sienos ar terasoje, sutaupysite daug naudingo ploto.

Pagrindiniai patarimai būtų tokie:

Didelis židinys taps pagrindiniu kiemo akcentu. Mažas – sukurs jaukią atmosferą.

Židinio dydį derinkite prie bendro kiemo, namo ir supančių statinių mastelio.

Kad židinys geriau derėtų prie pastato architektūros, tvorų, pavėsinių ir kt., jo apdailai naudokite tas pačias ar panašias medžiagas – grubius akmenis, sendintas plytas, klinkerį, tinką ar metalą.

Saugumas – svarbiausia

Mūrijant lauko židinį, būtina atkreipti dėmesį į saugumo aspektą. Svarbu laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų: ugniavietė negali stovėti greta medinių pastatų, kuro arba šieno saugyklų. Rekomenduojama, kad nuo namų ir medžių ji būtų nutolusi apie 6 metrus. Jei vietovėje labai vėjuota, kibirkštys gali nulėkti ant netoliese augančių medžių, krūmų.

Lauko židinio priežiūra

Kad židinys džiugintų ne vieną sezoną, jį būtina prižiūrėti, saugoti nuo neigiamų aplinkos veiksnių – plyšių, įtrūkimų. Jeigu aplink želia žolė, ją reikėtų reguliariai nupjauti. Taip pat apgenėkite supančių medžių šakas, apkarpykite vijoklius.

Prieš valydami dujinį lauko židinį, įsitikinkite, kad dujos išjungtos. Pasirūpinkite, kad tinkamai veiktų vėdinimo sistema. Jei kas nors veikia ne taip, kaip turėtų, išsikvieskite specialistą apžiūrai. Degiklius valykite minkšta pašluoste, angas – šepetėliu minkštais šeriais. Visais atvejais, perskaitykite gamintojo instrukcijas, kuriose nurodoma, kaip tinkamai valyti gaminį.

Malkomis kūrenamo židinio atveju svarbiausia išsemti pelenus ir šiukšles, kartais išvalyti kaminą ir dūmtraukį. Jei kaminas labai apsinešęs suodžiais, jį turėtų išvalyti profesionalus kaminkrėtys. Židinio išorę, žaizdrą, atbrailą šveiskite šiurkščiu šepečiu ir šiltu muilinu vandeniu.

Shutterstock nuotr.

Įrengimo subtilybės

Šie patarimai pravers, jeigu nusprendėte susimūryti židinį patys ar su specialistų pagalba.

Net ir dėl mažiausio vėjelio lauko židinys gali paskleisti dūmus į aplinką. Taip nutinka dėl blogos traukos. Kad židinys nedūmytų, nerūktų ir neskleistų pelenų, dūmai turi kilti į viršų. Tuo tikslu tarp pakuros ir dūmų kameros reikia įrengti specialią kilpą, kuri užkerta kelią sūkuriams. Kad trauka būtų gera, svarbu numatyti tinkamą dūmtraukio dydį ir aukštį. Vis dėlto, per platus dūmtraukio kanalas daug naudos nesuteiks – greičiau priešingai: židinį bus sunkiau įkurti, jis mažiau įkais. Idealiu atveju dūmtraukio skerspjūvis turėtų atitikti pakuroje besikūrenančio laužo plotą. Todėl geriausia būtų, jei pakurą suprojektuotų ir įrengtų profesionalus meistras – tai padės išvengti problemų ateityje.

Židinio kaminas turėtų būti ne žemesnis nei vienas metras ir viršyti kaimyninių statinių aukštį. Pakura turėtų būti tokiame aukštyje, kad stovint prie jos būtų patogu kepti maistą.

Visiems lauko židiniams reikalingas tvirtas pagrindas. Netinkamai įrengtas pamatas gali pradėti judėti, skilinėti. Pamatai klojami apie 1,2–1,5 m gylyje, kad užėjus pašalui jie neiškiltų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis