Kaip prižiūrėti kiemą, kad jo neužgožtų samanos ir piktžolės?

Nors apsamanoję takeliai kai kuriems žmonėms atrodo romatiški ir suteikia kiemo erdvei natūralumo, daugeliui patinka, kai jie atrodo tvarkingai ir reprezentatyviai. O tarpuose tarp akmenų ar trinkelių želiančios piktžolės ir samanos tvarkos neįneša. Samanos nepuošia ir kiemo vejos. Jų pažeista veja atrodo nelygi, pakinta jos spalva, be to, samanos trukdo augti sveikai žolei.

Iš kur atsiranda samanos?

Samanos dauginasi sporomis. Jos neturi šaknų ir prie substrato tvirtinasi rizoidais.

Prieš imantis kovos su samanomis reikia žinoti du dalykus: jos dažniausiai apninka nusilpusią veją ir pirmiausia išplinta ten, kur daug drėgmės ir šešėliuota.

Samanos dažniausiai atsiranda dėl giluminių problemų. Jei pievą neseniai pasėjote, galbūt ne visai tinkamai paruošėte sklypą sėjai. Tačiau prieš imdamiesi „gydymo“, susipažinkite su gamintojo instrukcijomis – naujoje vejoje kai kuriuos cheminius produktus galima naudoti ne anksčiau nei po pusmečio arba tik po tam tikro pjovimų kiekio.

Jeigu veja gyvuoja nebe pirmą sezoną, samanos joje gali išplisti dėl įvairių priežasčių:

1) veja negauna pakankamai saulės šviesos, yra šešėliuotame plote;

2) pjaudami žolę, per smarkiai ją nutrumpinate – vejos aukštis turi siekti mažiausiai 2,5 cm, kad nenusilptų stiebeliai;

3) žolė išretėjusi, ištrypta, nusilpusi;

4) dirvožemis negauna pakankamai maistinių medžiagų, yra suspaustas nualintas ir nederlingas;

5) per didelis dirvos rūgštingumas;

6) nepakankama aeracija;

7) netinkama drenažo sistema;

8) susidaręs veltinis;

9) nuolatinė drėgmė ar užtvindymas ir t. t.

Kaip apsaugoti veją nuo samanų?

Apgenėkite medžius, krūmus, gyvatvores – viską, kad meta ant pievos šešėlį. Esant galimybei, perkelkite objektus, užstojančius saulę. Samanoms palanki terpė susidaro, kai dirvos bent 3–4 val. per dieną nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

Ankstyvą rudenį patręškite dirvą mišiniu, į kurį įeina samanas naikinančios medžiagos. Taip vienu šūviu nušausite du zuikius – atsikratysite samanų ir pagerinsite dirvos būklę. Rekomenduojama naudoti kontroliuojamo veikimo azoto trąšas.

Praėjus kelioms savaitėms nuo tręšimo, kai samanos paruduoja ar pajuoduoja, veją išpurenkite. Iki tol jos nelieskite, nes tik padidinsite problemą. Mažesnes pievas galima išpurenti grėbliu lenktais dantimis, o didesnėms reikėtų naudoti mechaninius skarifikatorius. Išvėdinkite veją.

Pavasarį geru oru dirvą patręškite ir panaudokite specialų produktą samanoms naikinti. Po kurio laiko išgrėbstykite samanas. Būtinai užsėkite išretėjusius žemės lopinėlius.

Beje, herbicidus naudokite tik tuo atveju, jei daugiau niekas nepadeda, bet turėkite omenyje, kad jie gali būti žalingi jūsų vejai, todėl juos naudoti reikėtų su saiku ir atsakingai.

Shutterstock nuotr.

Tinkama priežiūra

Vis dėlto, visos aukščiau išvardytos priemonės padės laikinai – išnaikins samanas, bet jos sugrįš, jei išliks joms palankios sąlygos. Akivaizdu, kad norint išvengti samanų, reikia nuolat rūpintis vejos būkle ir kovoti su žalingais aplinkos veiksniais.

Jei neišeina pašalinti šešėlio, sėdami ar klodami veją, naudokite specialiai šešėliuotoms vietoms skirtą sėklų mišinį ar velėną.

Žemę aeruokite kartą ar du kartus per metus – pavasarį ir baigiantis vasarai, tik ne tada, kai karšta. Aeravimo tikslas – padaryti duobutes ir atlaisvinti dirvožemį, nes suspausta dirva žalinga žolės šaknų sistemai ir palanki terpė samanoms. Į suspaustą dirvą sunkiai patenka vanduo, oras, trąšos ir mikroelementai, todėl žolė prastai auga. Aeruokite šakėmis, aeratoriumi arba specialiais batais.

Dirvos būklę pagerinsite įterpę į ją smėlio, durpių ir priemolio mišinį.

Sureguliuokite vejos drėgmės režimą. Pašalinti iš dirvos drėgmės perteklių galima naudojant drenažo vamzdžius arba paprasčiausiai apibėrus dirvą smėliu ir juodžemiu, kad žolė pakiltų ir gautų daugiau saulės spindulių.

Jei dirvos rūgštingumas ypač didelis, galite į ja įberti kalkių – ne daugiau nei 50 g kvadratiniam metrui.

Neperlaistykite vejos, bet stenkitės, kad vanduo pasiektų gilius dirvožemio sluoksnius.

Shutterstock nuotr.

Samanos ir piktžolės takelio nepuošia

Piktžolių galite visiškai išvengti, jei grindinio tarpus užpildysite rišikliu – vėjo išnešiot piktžolių daigai tiesiog neturės kur dygti. Beje, kaip manote, iš kur tie daigai atkeliauja? Jei kiemas seniai ravėtas, tikėtina, kad ir grindinyje pradės kaltis įkyrūs stiebeliai.

Užtikrinkite pakankamą tako ar aikštelės nuolydį, kad palijus vanduo neužsistovėtų. Jau minėjome, kad samanos mėgsta drėgmę? Tinkama drenažo sistema būtina ir kovojant su piktžolėmis. Pasirūpinkite, kad vejos laistytuvai nebūtų nukreipti į takus.

Dažnai šluokite grindinį – taip iššluosite ir nepageidaujamus daigus, o jau sudygusiai žolei neleisite įsitvirtinti.

Išravėkite stambiausias piktžoles. Geriausia – su visom šaknim, kad neataugtų. Likusias piktžoles išplaukite slėginiu plautuvu. Tai pažeis jų šaknų sistemą. Tik būkite labai atsargūs, nes galite suardyti grindinio pagrindą.

Plyšius tarp grindinio akmenų ar plytelių išpurkškite specialiomis priemonėmis arba užpilkite actu ar verdančiu vandeniu – taip sunaikinsite augalų audinius ir jie po kelių dienų žus.

Shutterstock nuotr.

Samanos kaupiasi ne tik grindinio tarpuose, bet ir ant akmenų ar trinkelių. Jas galima pašalinti drauge su kitais nepageidaujamais augalais.

Samanas galite nugremžti glaistytuvu ar kietu vieliniu šepečiu. Sudėtinga nebus, nes jos neturi šaknų.

Nukreipkite į samanas slėginio plautuvo srovę – taip jas iškelsite iš vietos ir išplausite. Ties sujungimo vietomis laikykite plautuvo žarną 45 laipsnių kampu, kad srovė nebūtų per stipri. Nepersistenkite, kad vanduo neišplautų grindinio pamato.

Į vandenį įberkite chlorkalkių (santykiu atitinkamai vienas prie dešimt), pamirkykite į jį šepetį ir nušveiskite grindinio akmenis. Paskui gerai nuskalaukite. Jei šios priemonės patenka ant naudingųjų augalų, žalos išvengsite, per dešimt minučių juos nuplovę vandeniu.

Prieš naudodami bet kokius cheminius valiklius išbandykite jų poveikį ant mažo grindinio plotelio, patikrinkite, ar dėl jų nepakinta grindinio spalva. Naudodami juos saugokite akis, odą, prižiūrėkite, kad nenutekėtų į vandens telkinius.

Būkite atsargūs naudodami cheminius produktus, į kuriuos įeina kalio druska, cinko sulfatas, cinko chloridas, cinko ir vario sulfatas. Šios priemonės labai veiksmingos, tačiau dažniausiai turi nepageidaujamą šalutinį poveikį – gali sugadinti grindinio paviršių ar pakenkti geriems augalams.

Fotolia nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis