Šermukšnis yra šalčiui atsparus krūmas arba medis, atstovaujantis erškėtinių šeimos obelinių pošeimio augalų genčiai. Raudonuogio šermukšnio medis gali išaugti iki 10-20 metrų aukščio. Šis augalas gali augti praktiškai bet kokioje dirvoje, nors geriausiai auga lengvoje, prisodrintoje humusu ir silpnai rūgščioje dirvoje, gerai praleidžiančioje vandenį. Per karščius ir sausras būtina užtikrinti šermukšniui gerą drėkinimą, nes augalo šaknys išsidėsčiusios dirvožemio paviršiuje. Šermukšniai nebijo šalčių ir stipraus vėjo, mėgsta atviras, gerai apšviestas vietas, ir tik nedaugelis iš šermukšnių rūšių gali augti pavėsyje.
Auginimas
Augalas nereiklus dirvai, apšvietimui, atsparus šalčiams. Geriau auga ir gausiau dera saulėtoje vietoje, lengvame ar vidutiniame priemolyje, kuris pakankamai derlingas, gerai aeruojamas ir aprūpintas vandeniu. Šlaituose sodinama šachmatine tvarka arba netoli viena nuo kitos nutolusiomis grupelėmis. Eilėse sodinama dažniausiai 6×3, 5×3, 6x4 m atstumais. Tarpueiliuose galima sodinti juodavaises aronijas. Pavasarį turi būti pasodinama per labai trumpą laiką, todėl šermukšnius geriau sodinti rudenį (spalio mėnesiais). Duobės paruošiamos 2-3 savaitės prieš sodinimą, jų gylis - 60 cm, plotis - 100cm. Sodinami dvimečiai ir trimečiai 20-30 cm aukščio daigyne išauginti sodinukai, jų šaknų ilgis – 30 cm su 3-5 pagrindinėmis šaknimis. Pasodinti sodinukai gausiai paliejami (3-4 kibirai vandens vienam augalui). Prieš žiemą jie apkaupiami 25-30 cm žemės sluoksniu, kuris anksti pavasarį nukasamas.
* * *
Vaistams vartojami laukinių ir kultūrinių šermukšnių vaisiai arba kartais žiedai. Vaisiai skinami visiškai prinokę rugsėjo-spalio mėnesiais, be vaiskočių. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50-60°C temperatūroje. Paskleidus plonu sluoksniu galima džiovinti ir lauke, pavėsyje. Išdžiuvę vaisiai yra raukšlėti, natūralios spalvos, silpno kvapo, karčiai rūgštūs. Suspausti tarp pirštų neturi jų tepti. Tinka vartoti 1-2 metus. Šviežiuose šermukšnių vaisiuose yra vitamino C - 44,5-72,5 mg%, karotinoidų - 65 mg%, sacharidų- 4,0-7,0%, flavonoidų (vitamino P savybėmis pasižyminčių junginių) - 1,3-2,1%, raugų, sorbo rūgšties ir sorbito, kitų organinių rūgščių, vitamino E - 0,6-1,6mg, jodo - 1,5-2,4 mg, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Šermukšnių vaisiuose vitamino C yra kelis kartus daugiau negu obuoliuose bei citrinose.
Vartojimas medicinoje
Šermukšnių vaisiai - tai polivitaminų šaltinis. Jie pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžies bei šlapimo varomosiomis ypatybėmis. Vaisiai vartojami sergant avitaminoze, slopina rūgimo procesus bei dujų susidarymą žarnyne. Tinka sergant mažakraujyste, kepenų ir inkstų, virškinamojo trakto ligomis, hemorojumi, cukriniu diabetu, lėtina aterosklerozę, mažina kraujo spaudimą, gerina medžiagų apykaitą. Farmacijos pramonė gamina vitamininius mišinius, į kurių sudėtį dedama džiovintų šermukšnių vaisių.
Liaudies medicinoje
Šermukšnių vaisių nuovirą vartojo kraujavimui stabdyti, prakaitavimui skatinti, viduriams laisvinti, plaučių ligoms ir reumatui gydyti. Šviežių vaisių sultis tinka gerti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Uogas galima kramtyti (po to išspjauti) sergant parodontoze.
Polivitamininė arbata
❖ 2 šaukštus džiovintų paprastojo šermukšnio uogų užpilti 2 stiklinėmis (400ml) verdančio vandens, 20 min palaikyti, perkošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100ml) 3-4 kartus per dieną prieš valgį su medumi.
Peršalus arba sloguojant
❖ Imti 50g džiovintų paprastojo šermukšnio uogų, 30 g mažalapės liepos žiedų, 20 g paprastosios avietės lapų ir viską sumaišyti. Šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis (400ml) verdančio vandens, 40min palaikyti, perkošti ir gerti, po 1/2 stiklinės (100ml) 3-4 kartus per dieną.
Šermukšnio vaisių užpilas
❖ Dažniausiai naudoti išoriškai. Šaukštą susmulkintų vaisių užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens ir pašildyti 2-3 min ant silpnos ugnies. Tinka žaizdoms gydyti, vonelėms (nuo hemorojaus).
Šviežių vaisių sultys
❖ Hipertoninei ligai, inkstų uždegimui gydyti, ypač rudenį ir žiemą, vartoti šviežias vaisių sultis po šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį; skrandžio sulčių rūgštingumui padidinti - po šaukštelį 20-30 min prieš valgį. Jos skatina ir tulžies išsiskyrimą.
Užkietėjus viduriams
❖ Šaukštą džiovintų paprastojo šermukšnio uogų ir tiek pat vaistinės svilarožės šaknų užpilti 1,5 stiklinės (300ml) verdančio vandens. Po 30 min nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės (100ml) 3 kartus per dieną.
Kompresams
❖ Šviežių, sutrintų šermukšnių lapų kompresai efektyvūs gydant grybelio pažeistas vietas. Tvarstį keisti kartą per parą.
Maistui
Šermukšnių uogos vartojamos kulinarijoje bei maisto pramonėje. Juos galima tiek džiovinti, tiek virti. Iš jų gaminamos uogienės, marmeladas, sirupas, drebučiai, įvairūs desertiniai patiekalai, įdarai pyragams, sultys, vynas, trauktinės, likeriai, nealkoholiniai gėrimai.
- Uogos būna ne tokios karčios, jeigu 1-2 paras palaikomos sūriame vandenyje (30g druskos/1l vandens), o paskui perplaunamos karštu vandeniu.
Šermukšnio uogų marmeladas
❖ Uogas nuplauti, nusausinti, o paskui arba laikyti parą šaldymo kameroje, arba 1-2min pavirti. Sumalti mėsmale, mišinį užpilti cukrumi (1kg cukraus/ 2kg uogų), palaikyti 2valandas, įpilti verdančio vandens (stiklinė/1kg uogų) ir virti ant silpnos ugnies per keletą kartų.
Šermukšnio uogos savo sultyse
❖ Uogas nuplauti, blanširuoti 3 min. Ataušusias uogas sudėti į sterilius stiklainius (0,5 l), užpilti pavirintomis šermukšnių sultimis, uždengti dangteliais, 20 min sterilizuoti, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.
Šermukšnio uogos cukruje
Produktai: 1 kg uogų, 700 g cukraus, 300 ml vandens, 100 g cukraus pudros.
❖ Į karštą sirupą sudėti šermukšnio uogų kekes, pabarstyti cukraus pudra ir padžiovinti orkaitėje. Laikyti sliklainiuose.
Kitos panaudojimo sritys
- Šermukšnių lapuose yra fitoncidų, naikinančių kai kuriuos kenkėjus.
- Mediena kieta, tvirta, tinka tekinimo darbams bei smulkiems dirbiniams.
- Šermukšniai dekoratyvūs, medingi augalai, tinka miestų ir pakelių želdiniuose. Žiemą šermukšnių vaisiai- puikus maistas miško paukščiams ir žvėreliams.
- Nuo gilios senovės lietuviai tikėjo, kad šermukšniai apsaugo nuo piktųjų dvasių, užkerėjimų, ligų. Iš šermukšnių darydavosi lazdas, vaikščiodavo su jomis, laikydavo namuose ir tvartuose, kad velnias bijotų. Šermukšnių vaisių vartoti nepatartina sergant opalige, viduriuojant, jei yra padidėjęs
skrandžio sulčių rūgštingumas. Būtina pasitarti su gydytoju.
