Chrizantemų tėvynė – Azijos šalys: Kinija, Japonija, Indija, Korėja. Kinijoje žinomos nuo XV amžiaus prieš mūsų erą. Net vienas miestas vadinasi Ju-Xian, išvertus reiškia Chrizantemos miestas.
Į Japoniją šios gėlės atkeliavo VIII mūsų eros amžiuje. Be to, jei Tekančios saulės šalyje ypatingai nusipelnysite savo gerais darbais, gausite Chrizantemos ordiną.
Beje, europiečiai šias gėles pradėjo auginti tik XVIII amžiuje ir K.Linėjus jas pavadino chrysanthemum. Išvertus iš graikų kalbos, chrysos – auksas, anthemion – gėlė. Tai astrinių (Asteraceae) šeimos augalai.
Augalai vienmečiai (žoliniai) ar daugiamečiai (dažniausiai medėjančiais stiebais), pliki arba apaugę retais plaukeliais. Stiebas stačias, nedaug šakotas. Lapai plunksniškai skiautėti, išsidėstę pražangiai. Žiedai susitelkę į žiedynus – graižus, spalvotus graižus: baltus, raudonus, geltonus.Viename graiže net iki 2000 žiedelių, kurie būna vamzdeliniai ir liežuviški. Pastarieji išsidėsto ložėje – žiedynsosčio paviršiuje. Žiedynstiebį gaubia skraistlapiai, kurie sudaro skraistę. Net ir žiedų dydis labai įvairuoja – yra smulkiažiedžių (iki 10 cm) ir stambiažiedžių (nuo 10 cm). Žydėjimo laikas taip pat skiriasi – ankstyvosios žydi rugpjūtį – rugsėjį, vidutinio vėlyvumo – spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje, o vėlyvosios – lapkričio pabaigoje – gruodį.
Gentyje apie 200 rūšių. Lietuvoje galima aptikti vainikinę skaistažiedę (Chrysanthemum coronarium L.) baltais žiedais, dirvinę skaistžiedę (Chrysanthemum segetum L.) geltonais žiedais, margąją skaistažiedę (Chrysanthemum carinatum Schousb.) baltais žiedais su geltonais rausvais viduriukais. Hibridinės chrizantemų veislės kilusios iš smulkiažiedės (C. indicum L.) ir stambiažiedės (C. sinense Sabine). Selekcijos tikslams naudojamos ir kitos rūšys.
Dauginimos vegetatyviškai (ūgliais, atlankomis) bei generatyviškai (sėklomis). Nuskintą ūglį su 3-5 lapeliais pamerkite į vandenį (arba sodinkite į perlitą ir apdenkite agroplėvele) ir po 2-3 savaičių jis išleis šaknis. Tada galėsite sodinti į durpių substratą, kurio ph 5,8-6 , ūgliai sodinami 10–15cm gylyje, įterpiama trąšų. Jeigu skinamosios chrizantemos turės tik po vieną stiebą, daigai sodinami 15 x 15cm, jei 2-3 stiebus, tuomet 20 x 20cm. Vazonus statykite taip, kad augalai gautų pakankamai šviesos ir nesiliestų vienas su kitu. Sodindami lauke į žemę įmaišykite daugiau komposto, o jei dirvožemis lengvas – mėšlo.Sėklomis dauginamos daugiametės chrizantemos, norint gauti naujas formas, vykdant selekciją. Beje, stambiažiedės chrizantemos sėklų praktiškai neišaugina.
Selekcijoje naudojami cheminiai mutagenai, radiacija, natūralios, pumpurų mutacijos bei genų inžinierija. Transgeninės chrizantemos būna atsparesnės įvairiems kenkėjams (ypatingai pelėdgalviams ir kitoms ligoms), tuomet mažiau reikia pesticidų.
Norėdami gauti augalą indentišką motininiam, galime naudoti šiuolaikinius biotechnologinius metodus. Šiais metodais dauginami augalai kartu devirusuojami, neserga grybinėmis ir kt. ligomis. Paprasčiausia dauginti in vitro stiebo atkarpomis su vienu lapeliu ir pažastiniu pumpuru naudojant modifikuotą MS (Murashige and Skoog, 1962) mitybinę terpę. Steriliomis sąlygomis augalai užauga ir išleidžia šaknis per 1 mėnesį, tuomet iš mėgintuvėlių perkeliami į durpių substratą ir 1 mėn. laikomi drėgmės prisotintoje aplinkoje, vėliau puikiai auga šiltnamio sąlygomis.
Formavimas: nuo krūmelių formavimo priklauso vazoninių chrizantemų grožis: jų aukštis, forma, žiedų dydis. Chrizantemas galima formuoti visą vasarą, iki rugpjūčio vidurio. Kai augalas išaugina 5 – 6 lapus, nugnybiama viršūnė. Jei pasodinote gegužės mėnesį, viršūnes trumpinkite net 4–5 kartus, vėliau pasodintoms – 2 – 3 kartus.
Šiltnamyje auginamų skinamųjų stambiažiedžų chrizantemų viršūnės nugnybiamos vieną kartą ir pastoviai šalinami šoniniai ūgliai. Norint, kad susiformuotų puošnūs žiedai paliekamas tik vienas stiebas.
Saulėtomis, karštomis dienomis chrizantemas reikia laistyti kiekvieną dieną, apsiniaukusiomis, vėsiomis – pagal poreikį, atsargiai, stengiantis kad lapai išliktų sausi. Vandens temperatūra 18-20° C. Nepalaisčius laiku, augalų intensyvaus augimo metu, sumedėja stiebai ir žiedai būna smulkesni, krūmeliai netvirti, išsikraipę.
Atskirais auginimo laikotarpiais chrizantemoms reikalinga skirtinga temperatūra: augančioms – 15 – 17° C, vystantis žiedpumpuriams – 14–16° C, pradėjus skleistis žiedams – 10–12° C.
Kai šios gėlės peržydi, neskubėkime jų išmesti. Nupjaukime stiebus kad liktų 5-8 cm ilgio stuobreliai ir jei atsparios šalčiui ( ai daugiausia smulkiažiedės kilusios iš korėjinių), palikime žiemoti lauke. Kai pašals, pamulčiuokime durpėmis ar pjuvenom, uždenkime eglišakiais. Tas, kurios neatsparios šalčiams, geriausia persodinti į didesnius vazonėlius su durpių substratu ir laikykime 1- 4°C temperatūroje, laistykite retai.
Chrizantemų kenkėjai ir ligos: dažniausiai chrizantemas niokoja pelėdgalvis, persikinis amaras, blakės, baltasparniai, tripsai ir voratinklinės erkutės, įvairios grybinės ligos.
Norint įveikti kenkėjus ir ligas, būtina naikinti piktžoles, šalinti iš dirvos sergančių augalų liekanas. Augalus būtina purkšti fitoncidinių savybių turinčiais augalų nuovirais, o jei nepadeda – tai insekticidais ar fungicidais.
Chrizantemos priskiriamos odą galinčių pažeisti augalų kategorijai (taip pat kaip saulėgrąžos, ramunėlės, saulutės, raktažolės, narcizai, tulpės, nuodingoji gebenė, jazminas). Tai lemia tokios juose esančios medžiagos, kaip priminas, terpenai, flavonai ir laktonai.
