– Pašalinkite augalų liekanas.

– Dirvai pradėjus šalti pamulčiuokite svogūnines ir daugiametes gėles. Tai padės apsaugoti augalų šaknis nuo sniego.

– Dvimetes gėles, kurios žydi pavasarį šio mėnesio pabaigoje apdenkite eglišakėmis. 

– Apdenkite rožes, raganes. Plačiau apie rožių apdengimą skaitykite ČIA

– Dar kartą peržiūrėkite chrizantemas. Jas galima laikyti vėsiuose rūsiuose.

– Kardelių gumbasvogūnius laikyti galima tik tuomet, kai jie išdžiūvę ir švarūs. Juos geriausia laikyti negiliose dėžutėse, patalpose temperatūrą turi siekti 12 laipsnių.

– Tulpes patartina mulčiuoti, kai žemės paviršius įšąla iki svogūnų. Tuomet jų nepuls graužikai.

– Hortenzijas, bijūnus, magnolijas ir kitas šalčiai atsparias gėles galite aprišti ne tik eglišakėmis, bet ir šiaudais arba apdėti sausais lapais.

Pasak Rūtos Antanaitienės, lapkričio mėnesį baigiame tvarkyti gėlynus. Kai pradės šalti žemė, mulčiuojame svogūnines ir daugiametes gėles durpių ar pjuvenų 5-8 cm sluoksniu. Mulčias apsaugos nuo šalnų, jeigu spustelės šalčiai be sniego.

Kaip ir visus kitus pomedžius bei pokrūmius, taip pat ir dirvą apie gyvatvorę mulčiuokite durpėmis arba perpuvusiomis pjuvenomis. Kanas suneštas su vazonais ar iškastus augalus su žemėmis ir sustatytas dėžėse laikome 3-5 laipsnių šilumos patalpoje.

Chrizantemas, kurias palikome pavasariniam dauginimui, laikykite vėsioje, 1-4 laipsnių šilumos patalpoje ir, kai reikia, šiek tiek palaistykite. Parneštas iš baseinų vandens lelijas su vazonėliais laikome 2-5 laipsnių šilumos rūsyje. Senus ir pažeistus lapus nukirpkite, retkarčiais palaistykite augalus.

Lapkričio pabaigoje pridenkite eglišakėmis visžalius daugiamečius alpinariumų augalus ir dvimetes gėles: našlaites, saulutes, neužmirštuoles, paprastąsias rusmenes, šiurpinius gvazdikus, darželinius katilėlius ir aukštąsias piliarožes, kurios žydės kitų metų pavasarį ar vasarą.