Kaip balkone ar terasoje apsodinti gėlių lovelį, svyrantį krepšį ar pastatomą vazoną?

Augalai, kurie bus sodinami į indą ar krepšį, palaistomi vandeniu ne vėliau kaip vieną valandą prieš sodinimą, kad pilnai spėtų sudrėkti substratas ir šaknynas. Prieš sodinimą augalai su vazonėliais sustatomi į indą patikrinimui ar užtenka vietos.

Indo dugne praduriamos skylutės ir įrengiamas drenažas (nes ilgiau vandenyje pabuvusios šaknys užmirksta ir augalai gali susirgti puviniu). Tam tinkamas keramzitas ar stambesnis žvyras ar keramikinio vazono šukės. Pakabinamiems loveliams ir krepšiams geriau tinka keramzitas, nes yra lengvesnis už žvyrą ar keramikinio vazono šukes. Pastatomiems vazonams – nesvarbu.


Pripildomas lovelis žemių mišinio ar durpinio substrato ne iki viršaus, o palikti 2,5 cm tam, kad laistant nenutekėtų vanduo.


Asmeninio archyvo nuotr.


Pasodinti augalus taip, kad nesimatytų išlindę šaknų gniužulai, po to gausiai palieti.


Gėlės sodinamos į durpinį substratą gėlių auginimui arba durpinės ir kompostinės žemės mišinį. Svyrančios gėlės į lovelius sodinamos pasvirusiu kampu, žiūrint į kurią pusę norima turėti svyrančias žiedų griliandas. Į gėlines, vazonus sodinama įprastai ar pasvirusiai.


Ypač pagrindiniam balkonų lovelių bei gėlių kompozicijų, sodinamų į indus tręšimui tinka lėtai tirpstančios kompleksinės trąšos „Hydrocote“ su mikroelementais. Sodinant svyrančius augalus (surfinijas, verbenas, diascijas, bakopas, šlamučius, gubojas, lobelijas, torenijas, alonsojas, pelargonijas, begonijas, fuksijas) į balkonų lovelius, vazonus, gėlines – į 5 l substrato įdedama 5 g (t.y. vienas arbatinis šaukštelis) šių trąšų. „Hydrocote“ trąšos aprūpina gėles maisto medžiagomis 4 mėnesius. Tai garantuoja optimalų augalų aprūpinimą maisto medžiagomis kiekvienoje augimo fazėje. Paskui vėliau reikės tik papildomai patręšti augalus – pagal poreikius.


Kuriant derinius, komponuojamos įvairios gėlės. Surfinijos, cimbžiedos ir lakišius dera ne su visomis gėlėmis. Jos auga vešliau už kitus augalus, tad reikia atsižvelkti pasirenkant papildomus augalus šių dviejų gėlių kompozicijoms. Sodinant lėčiau augančius augalus – atvirkščiai, kartu nesodinti surfinijų, cimbžiedų bei lakišių. Sparčiau augantys augalai genimi, apkarpomi, kad neužgožtų lėčiau augančių.


Jei vasarą nunyko koks augalėlis, į jo vietą galima pasodinti kitus žydinčius kerelius ir jūsų kompozicijos vėl atgis.

Nuoširdžiai prižiūrimos gėlės, kurios laiku palaistomos, patręšiamos, papurenama žemė, naikinamos piktžolės, džiugins savo grožiu iki vėlyvo rudens, suteiks ramybę ir malonų poilsį.


Kai pasibaigia pavasarinės šalnos, tai dažniausiai gegužės pabaigoje ar pirmomis birželio dienomis, atšilus orams sodinamos vienmetės gėlės gėlynuose ar balkonų loveliuose, pakabinamuose krepšiuose ir pastatomuose vazonuose, konteineriuose. Sodinamos įvairios kompozicijos iš svyrančių žydinčių gėlių: surfinija, svyrančioji pelargonija, begonija, verbena, guboja, lobelija, fuksija, diascija, torenija, nemezija bei kt. ir jas papildančių dekoratyvinių lapinių: cimbžieda, bakopa, šlamutis bei nesvyrančių gėlių: petunijų, serenčių, verbenų, lobelijų, puikūnų, sprigių, krūminių pelargonijų bei begonijų ir kt. Kompozicijos bus žavios vien tik iš svyrančių, taip pat įdomios iš įvairių augalų, juk svarbiausia yra derinti gėlių spalvas ir aukštį.


Kompozicijose žiedų spalvos turi derėti tarpusavyje, taip pat jos turi derėti prie pastato sienų, grindinio ir turėklo spalvos. Aukštesnės gėlės sodinamos lovelio centre ar sienos pusėje. Lovelyje nesodinamos aukštaūgės gėlės, kurių apatinė dalis be lapų. Žemos gėlės tinka kompozicijai įrėminti iš kraštų ar iš matomos pusės. Lovelio viduryje pasirenkamos gėlės tamsesnės spalvos žiedais, o pakraščiuose – šviesesnės.


Asmeninio archyvo nuotr.


Tuomet vasarą akį trauks puošnūs balkonai, loveliai ar gėlinės palangėse, įvairiaspalvės svyrančių gėlių kompozicijos terasoje, ant laiptų ar prie suolo kieme. Pietinėje namo pusėje visą dieną šviečia saulė, todėl saulėtame balkone ar terasoje geriausiai auga šviesiamėgiai augalai: surfinijos, verbenos, lakišiai, lantanos, diascijos, guboja, nemezija. Jie greitai auga, gausiai ir ilgai žydi iki pat rudeninių šalnų.


Lovelio viduryje sodinamos gėlės tamsesnės spalvos surfinijos, verbenos, lobelijos, šalavijai, pelargonijos, skevolės, o pakraščiuose – šviesesnės: lakišius, sanvitalijos, diascijos, portulakai, petunijos ir kt.


Jei balkonas, terasa pietryčių ar pietvakarių pusėje, o gal medžiai ar gretimo namo siena uždengia tiesioginius saulės spindulius – sąlygos daug švelnesnės. Šešėlyje gali būti ir pietinis balkonas. Tokiu atveju pasirenkami augalai šešėlingoms vietoms: verbenos, Naujosios Gvinėjos ar Valero sprigės, lobelija, šlamučiai, šliaužiančiosios tramažolės, bakopės, pelargonijos. Drėgmės trūkumui jautriausios sprigės, jos nepakenčia tiesioginių saulės spindulių ir per sausras gausiai laistomos.


Šiaurinė pusė beveik visuomet yra šešėlyje. Pusiau šešėlingose ir šešėlingose vietose ypač atidžiai reikia pasirinkti augalus. Šioje pusėje žaluma mažiau išgarina vandens, t.y. drėgmė laikosi ilgiau. Pliusas – nereikės dažnai lieti. Minusas – vanduo po liejimo ar lietaus užsistovi ilgiau ir kenkia augalų šaknims. Labai svarbu neperlaistyti augalų, lieti tik gerai išdžiūvus žemei. Tokioje vietoje gerai jausis: gumbinė krūminė ir svyrančioji begonija, Naujosios Gvinėjos ar Valero sprigės, fuksija, torenija, lobelija, šilingės, šliaužiančioji tramažolė, bakopa, cimbžieda ir t.t.


Asmeninio archyvo nuotr.


Rytinis balkonas gauna švelnesnės rytinės saulės ar vakarinis – popietinės ir vakarinės. Pusiau šešėlinga vieta idealiai tinka kabančiam krepšeliui. Nedidelis žemės tūris jame išdžiūsta ne taip greitai, kaip saulėtoje pusėje. Kitą vertus, saulę mėgstantys augalai čia auga pakankamai gerai, taigi pasirinkimas platus: surfinijos, pelargonijos, verbenos, gubojos, šlamučiai, cimbžieda, lakišius, diascijos, svyrančios nemezijos ir kt. Ypač gerai tokioje vietoje auga besidriekiantys ir svyrantys augalai.


Vakarinėse dalyse esantys balkonai – atviri vėjams, todėl kabančiuosius krepšelius reikia gerai įtvirtinti ir pasirinkti tvirtus, kompaktiškus augalus: krūmines ir svyrančias gėles. Krūminės gėlės: pelargonijos, verbenos, petunijos, visadžydinčios begonijos, darželiniai margeniai, šalavijai, rudbekijos „Toto“ ir kt.; svyrančios: pelargonijos, verbenos, kompaktiškos surfinijos, bakopos, šlamučiai ir t.t.


Beje, atspariausios vėjui bei mažiausiai nukenčia nuo lietaus ir labiausiai visų mėgiamos yra svyrančios pelargonijos.

Nereikia kabinti svyrančių gėlių kompozicijų ant žaliuojančių medžių šakų, nestatyti vejoje daiktų su svyrančiomis gėlėmis: vazonų, vežimaičių, karučių ir kt. Geriau gėles pasodinti į gėlyną. Ant medžio kelmo tinka pastatyti pintinę su gėlėmis.


Asmeninio archyvo nuotr.


Tiems, kurie įsistiklino balkonus, atrodo, kad jų uždarame balkone nei viena krūminė ar svyranti gėlė neištveria saulės kaitros, ten tik – kaktusai. Siūloma tokiame balkone iš pradžių pasodinti vienamečių ar daugiamečių vijoklinių augalų: vynvytį, sausmedį, tunbergiją, vijoklinius žirnelius, pupeles, ipomėjas ir kt. Tai bus natūrali užuolaida kitiems balkono augalams. Toliau galima drąsiai auginti: pelargonijas, surfinijas, verbenas, cimbžiedes, lakišius ir kitus augalus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis