Selekcininkų pamėgtos gėlės
Suderinus skirtingų veislių narcizus jie gėlynus gali puošti nuo kovo galo ir gegužės pabaigos. Pavasarinį paradą pradeda siaurakarūniai ir ciklameniniai narcizai, plačiakarūniai ir pilnaviduriai žydi pavasario viduryje, po jų skleidžiasi puokštiniai, poetiniai ir trikuokiai. Išskirtinius šių svogūninių gėlių privalumus galima vardyti ir toliau: kai kurių veislių narcizai fantastiškai kvepia, o pačių veislių – dešimtys tūkstančių, tad domėtis, grožėtis ir komponuoti tikrai yra ką.
Nedaug pasaulyje gėlių, kurias taip mėgsta selekcininkai, jau porą šimtų metų aktyviai išvedantys naujų veislių augalus. Vieni išsiskiria neįprastos formos žiedlapiais, karūnėlėmis ar vamzdeliais, kiti – tvirtais stiebais, gražiais lapais. Daugybė neįprastų veislių buvo sukurta praėjusio amžiaus viduryje. Pavyzdžiui, skeltakarūniai narcizai primena drugelius ar orchidėjų žiedus, yra puokštinių narcizų mažais žiedeliais, išsidėsčiusiais kekėmis. Akmenuotiems alpinariumams sukurta miniatiūrinių veislių augaliukų.
O svarbiausia – vis įvairėjanti žiedų spalvinė gama. Prigimtinės yra balta ir geltona, bet švelnių jų atspalvių daugybė: nuo sniego baltumo iki kreminio ar žalsvo, nuo citrinos geltonumo iki tamsiai oranžinės spalvos. Didžiausias pasiekimas tas, kad pavyko išvesti veislių, kurių augalai – su rožinio ir net raudono atspalvio žiedais, gėlėms suteikiančiais išskirtinio žavesio.
Kad spalvos neišbluktų
Narcizai mėgstami ir todėl, kad gėlininkams nekelia didelių rūpesčių. Jų poreikiai susiję su kilmės aplinkybėmis: daugelis rūšių kilę iš kalnų rajonų, todėl geras drenažas – būtina auginimo sąlyga. Žemė turėtų būti derlinga ir puri, jei kaupiasi vanduo, svogūnėliai gali pūti. Tačiau augdami narcizai sunaudoja daug vandens, ypač jo reikia pavasarį, tad, jei šis sausas, – tenka laistyti. Geriausiai narcizai auga ten, kur pavasario saulė anksti sušildo žemę. Jie puikiai jaučiasi saulėtoje vietoje, neblogai ištveria ir pavėsį, palyginti, tarkim, su tulpėmis, tik čia pražysta šiek tiek vėliau. Beje, narcizų su rožinėmis, raudonomis karūnėlėmis spalva išryškėja tik pusiau pavėsingoje vietoje – saulėje ji išblunka.
Narcizus lengva auginti, nes kartą pasodinus į derlingą žemę tikrai galima pamiršti mažiausiai ketverius penkerius metus: jie pasirodys kas pavasarį ir pasipuoš žiedais. Šių gėlių nereikia taip dažnai persodinti, kaip kai kurių kitų svogūninių, nebent žiedai susmulkėja, tampa ne tokie puošnūs.
Puokštėms narcizus geriausia skinti ryte. Jų stiebai išskiria lipnias sultis, todėl gėles pirmiausia reikėtų palaikyti pamerktas atskirai keletą valandų, o tada jau galima komponuoti puokštę – narcizų kaimynystė nebus žalinga kitoms gėlėms. Narcizai ilgiau laikysis, jei vanduo apsems 1/3 stiebo.
Dekoratyvios kompozicijos
Manoma, kad narcizai buvo pirmieji augalai, kuriuos imta auginti gėlynuose. Ir šiandien jų yra kone kiekviename gėlyne, tačiau kartais skiriama tik kukli vieta ir stinga deramo dėmesio. Gal dėl to, kad po žiemos pasiilgę spalvų labiau kreipiam akis į ryškiaspalvius ir puošnius augalus, o subtilus narcizų žavesys atsiskleidžia tik gerai įsižiūrėjus.
X Mažiausiai vargo. Pasodinus narcizus drauge su kiliminiais augalais nereikės jiems skirti daug dėmesio. Beje, kiliminiai augalai turėtų būti dekoratyvūs kiaurus metus. Svogūnai sodinami į tarpus tarp jų: kai narcizai nužydi, jų ir nematyti. Toks gėlynas gali augti 5–7 metus, tada svogūnėlius tenka persodinti. Jei tai alpinariumas, narcizų kontrastingas gležnumas dar labiau išryškėja šalia akmenų.
X Natūralumo siekis. Tarsi pavasario upeliai, lengvai vingiuojantys gėlynuose, narcizai gali būti sodinami grupėmis. Jų kontūrai įvairūs: neapibrėžti, vaizdingi, primenantys natūralų kraštovaizdį, todėl tikslių geometrinių formų gėlynų geriau vengti. Tai nereiškia, kad šių svogūninių gėlių negalima auginti taisyklingose lysvėse, tačiau pakartoti gamtos motyvus dabar labai madinga. Grupėmis tiktų sodinti po 10–25 svogūnėlius gerai matomose vietose.
X Tarp daugiamečių. Narcizų grupelės (6–7 svogūnėliai) puikiai dera pačiuose įvairiausiuose gėlynuose. Kol krūmai ir daugiametės gėlės tik atsibunda po žiemos, gaivi narcizų žiedų spalva labai pagyvina aplinką, tačiau juos reikia tikslingai derinti su kitais augalais, nes peržydėję narcizai netenka dekoratyvumo ir kaimynų (tarkim, melsvių) lapija turėtų juos patikimai paslėpti. Gerai tai, kad narcizai nebijo dalinio pavėsio, todėl juos galima sodinti po medžiais ar krūmais.
X Didelės grupės. Taip auginant narcizus pasiekiamas didžiausias įspūdis. Jie turėtų būti sodinami tankiai, atsižvelgiant į žydėjimo laiką bei spalvinę gamą, – taip sukuriami žavingi gėlynai. Tarp nužydėjusių narcizų vėliau tinka sodinti vienmetes vasaros gėles.
X Akcentai vejoje. Jei didžiuojatės tobulai nupjauta veja, narcizai joje nelabai derės, tačiau ne taip griežtai „sustyguotoje“ pievelėje tiek narcizai, tiek kitos pavasarį pražystančios svogūninės gėlės atrodys labai nuotaikingai. Sodinti jas galima be jokios tvarkos – stebinantis netikėtumo momentas turi daug žavesio, tik geriau rinktis kuklesnių, ne egzotiškų (pilnavidurių, žonkilinių, puokštinių) veislių narcizus.
X Į antrą planą. Narcizus tinka auginti šalia sodo takelių, tačiau apvadams kaip pirmo plano augalai jie netinkami, nes nužydėję atrodys nedekoratyviai.
X Lauko vazonai. Kad galėtumėte pasigrožėti narcizų fejerverku, juos galima auginti ir vazonuose, pastatytuose terasoje ar pievelėje. Svarbiausia, kad svogūninėms gėlėms skirtas vazonas būtų ganėtinai platus (ne mažiau nei 25 cm skersmens) ir gilus bei atsparus šalčiams – tada nereikės sukti galvos, ką su jais daryti žiemą (juk kasmet keisti vis naujais ekonomiškai labai nenaudinga)... Vazone pasodinta kompozicija gausiau žydės, jei svogūnėlius sodinsite skirtingame gylyje – taip jų tilps daugiau. Lauko vazonuose narcizus galima auginti vienus arba derinti su kitomis pavasarį žydinčiomis gėlėmis.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
