Kaip atskirti gėlyną nuo vejos

Kad pieva nepereitų į gėlyną, o alpinariumo akmenukai neišlakstytų po visą kiemą ar mulčiuota gyvatvorės juosta išliktų tiesi ir tvarkinga – reikalingas sprendimas. Modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė Dovilė Ivanauskienė pasakoja apie patikrintus variantus.

Kada reikalingos papildomos priemonės

Dažnai apsieiname be papildomų priemonių: raunam išsiplėtusią veją, ravim piktžoles, rankiojame mulčią ir akmenukus iš vejos. Jei neatskiriam skirtingų paviršių, dažnai susiduriam su tokiomis problemomis:

1. Šienavimas. Jei veja ribojasi su augalų grupėmis, sudėtinga su žoliapjove privažiuoti nepažeidžiant lapų. Su trimeriu ne kiekviena moteris nori darbuosis, perleidžia šį darbą vyrui – ir dažnai nukenčia augalai, ypač dekoratyviniai. Nukenčia nenorint, netyčia, kartais tiesiog nepažįstant augalų, – iš pasitaikančios praktikos pasakoja specialistė. Jei užkabinamas koks krūmas ar pušaitė, ypač jei taisyklingos formos, lizdinės, pažeistą paskui sudėtinga formuoti. Tad kiekvienas šienavimas tampa iššūkiu sodo prižiūrėtojui ar savininkui.

2. Estetika. Žmonės, kurie linkę laikytis tvarkos, kuriems patinka simetriški kontūrai, nori išlaikyti taisyklingas linijas ir sode. Jei pasirenkamas statiškas vaizdas, spygliuočiai, reikalinga ir želdynų kontūrus išlaikyti taisyklingus ilgą laiką. Apatinė linija po augalais turėtų būti tvarkinga, subtili, nematoma, tad reikalingas kokybiškas atskyrimas.

Shutterstock nuotr.

3. Mulčias (medžio žievės, akmenukai) ir veja. Jei neatskirti paviršiai, po šienavimo turime rankioti akmenėlius ar mulčio daleles, išblaškytas ant vejos. Akmenėliai kenkia įrankiams, kuriuos naudojame žolei pjauti, bet juos išrinkti užima nemažai laiko. Grėblio dažnai neužtenka, o kiekvieną kartą po šienavimo rankomis išrinkti šapelius ar akmenėlius – ne tik papildomas darbas, bet ir toli nuo džiaugsmo, kurį mums turi suteikti savas kiemas, sako D. Ivanauskienė.

Galimi sprendimo būdai:

1. Banguota plastikinė juosta – tikrai matyta soduose, naudojama kapinėse. Daug žmonių nesiryžta jos naudoti vien dėl estetinių sumetimų (ypač dėl nenatūraliai žalios spalvos, išryškėjančios rudenį ar ankstyvą pavasarį.) Kitiems kaip tik ji patinka. Juostos trūkumas – ilgainiui neišlaiko kontūro. Po sezono ar dviejų kontūras deformuojasi, tvarkos įspūdžio nebelieka. Banguota juosta turi būti iškelta virš vejos – vadinasi, komplikuotas šienavimas, sunku su žoliapjove privažiuoti prie pat jos. Dėl žemos kainos ir dėl minėtų trūkumų, banguotos juostos panaudojimas labiau tinkamas trumpalaikiam sprendimui, pasibandymams.

Shutterstock nuotr.

2. Monumentalesnis atskyrimas – betonavimas, granito kubai, klinkerio plytos, medinės tvorelės. Sprendimas estetiškas (gali būti pritaikytas pagal viso sodo stilių), tačiau brangus, reikalaujantis pasiruošimo. Savarankiškai sudėtinga pasidaryti, tačiau specialistai jums padės parinkti priemonės ir įgyvendinti. Svarbu darbus atlikti kokybiškai, kad vėliau nesutrūkinėtų, neiškilnotų. Būtina gerai apgalvoti planą, nes sprendimas ilgalaikis.

Shutterstock nuotr.

3. Plastikiniai bortai – subtilesnis variantas nei banguota juosta. Atskiria paviršius, bet praktiškai nematomas: prie vejos – viršutinė briauna turi būti nupjautos vejos lygyje, prie mulčio – mulčias 5 cm žemiau nei borto briauna.


Tokiu būdu bortelis netrukdo pravažiuoti žoliapjovei, o paviršiai nesusimaišo ir šapeliai neišsinešioja, nes mulčias išlieka šiek tiek žemiau. Ypač aktualu esant akmenėlių juostai. Juostos linija gali būti visiškai tiesi, bet galima formuoti apskritimus, elipsės formas, vingius. Bortelis, jei pritvirtintas puriame grunte su plastikinėmis vinimis, net po kelių metų gali būti perkeltas į kitą vietą.


D.Ivanauskienės nuotr.

Kaip sudėti atskyrimo juostas

Plastikinė banguota juosta dedama iškeliant viršutinį kraštą virš žemės ir prispaudžiant žemėmis iš abiejų pusių. Svarbu vienodai užpildyti visas bangas, kad linija ne taip greitai deformuotųsi.

Shutterstock nuotr.

Plastikinį bortą lengva pakloti savarankiškai. Bortelis klojamas ant esamo pagrindo. Pasidėjus bortelius ant vejos, sujungiame juos po 2 vnt. ir vos prismeigiame plastikine vinimi, taip pasižymėdami reikalingą kontūrą. Jei formuojama lenkta linija, įkerpame standumo briaunas, išlenkiame norimu kampu ir pasimatuojame jį ant planuojamo kontūro. Tuomet su kastuvu nuimame nereikalingos velėnos likučius 12 cm pločio griovelyje. Taip dažniausiai gauname ir tinkamą gylį, kuriame reikia pakloti bortelius. Suformuotą griovelį būtinai suminame ir sulyginame prabraukdami batu, nes bortas turi būti klojamas ant lygaus pagrindo. Reikia nepamiršti sužiūrėti aukščio, nes bortas turi būti vejos lygyje ir šiek tiek (5 mm) aukščiau nei akmenėliai ar mulčias. Jei pertvarkote esamą gėlyną, užtenka kasti tik iš vienos pusės, pavyzdžiui, vejos neliečiame, kasame tik gėlyno pusėje.

Bortelis prikalamas plastikinėmis vinimis. Jei dėsite geotekstilę, tomis pačiomis vinimis pritvirtinkite ir ją – vienu šūviu du zuikiai, kaip sako specialistė. Prikalę plastikinius bortus, užpilame gruntą. Sprendimas pasiteisina ir kapinėse, kur kokybiškas akmenėlių atskyrimas palengvina priežiūrą.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis