Oficialus pinigų medžio pavadinimas – zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia), dar vadinamas zamiokulku zamijalapiu. Šis daugiametis augalas paprastai užauga iki 80-100 cm aukščio ir pasižymi blizgiais, storiais, sodrios žalios spalvos lapais. Tikrasis zamiokulkas žydi labai retai, tad nemažai jo augintojų netgi nežino, kad jis tai sugeba. Tiesa, pinigų medis žydi tik būdamas labai brandaus amžiaus. Pradėti žydėti gali įvairiu metų laiku, žiedynas šiek tiek primena Lietuvoje augantį pelkinį žinginį (Calla palustris). Natūralioje aplinkoje jis auga rytų Afrikoje, nuo Kenijos pietų iki Pietų Afrikos šiaurryčių.
Pinigų medžiu kartais pavadinamas ir storlapis (Crassula ovata), nors geriau jis žinomas liaudišku laimės medžio vardu. Nors šių dviejų augalų išvaizda stipriai skiriasi (vienas iš akivaizdžiausių požymių – storlapis iš tiesų labiau panašus į medį), tačiau jų priežiūra ir mėgstamos sąlygos yra iš esmės tokie patys. „Dėl šaknų sistemos, manau, paprasčiau auginti tikrąjį storlapį nei tikrąjį zamiokulką. Bet kadangi, tai yra skirtingi augalai išvaizda, bet abu vadinami pinigų medžiu, žmonės turi didesnį pasirinkimą – ar pasirinkti senąjį pinigų medį, kuris nuo senų senovės vadinamas dar ir laimės medžiu – tikrąjį storlapį ar kiek naujesnį, šių laikų pinigų medį – tikrąjį zamiokulką“, – pastebi A. Pečiulytė.
Auginimas. Zamiokulkas yra puikiai prisitaikęs prie sausų bei karštų Afrikos orų – tad nenuostabu, kad ir kambaryje augalas labai mėgsta šviesą ir šilumą, jam nebaisus ir sausas patalpų oras. „Tikrieji zamiokulkai geriausiai auga labai šviesioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, pakenčia ir dalinį pavėsį.Tikrasis zamiokulkas gerai jaučiasi visose patalpose, tačiau temperatūra neturėtų būti mažesnės nei 15 laipsnių. Tinkamiausia temperatūra žiemojimui 16-18 laipsnių“, – pasakoja pašnekovė.
Šie augalai laistomi minkštu vandeniu gausiai, tačiau retai – dirvožemiui reikėtų leisti pradžiūti. Pašnekovė pataria nepamiršti, kad tikrojo zamiokulko šaknys yra šakniastiebiai, o kaip žinia, šakniastiebiai kaupia vandenį, tad jei pamiršite palaistyti medelį palaistyti, nieko baisaus nenutiks. Kita vertus, jei liesite per dažnai, substratas bus per šlapias, gali pradėti pūti šakniastiebiai, o tuomet augalas pradės žūti.
Pinigų medis geriausiai auga vandeniui laidžiame, puriame substrate – tai gali būti kompostas, rupus smėlis, durpės. Nepatartina į substratą maišyti perlito, geriau rinktis smulkią granito skaldelę. Augalai paprastai persodinami kas 3 metus, pavasarį. „Persodinant augalą būtina įpilti keramzito drenažą. Taip pat svarbu tinkamai pasirinkti vazono dydį. Pasirinkus per didelį vazoną, augalas greitu laiku gali neišauginti naujų lapų“, – pataria A. Pečiulytė.
Jei ima geltonuoti tikrojo zamiokulko lapai, didelė tikimybė, kad augalas yra perlaistytas ir pradėjo pūti šakniastiebiai. Pašnekovė tokiu atveju pataria leisti augalo substratui gerai išdžiūti ar net persodinti augalą, pašalinant supuvusias augalo dalis, kad puvinys neišplistų į kitas augalo dalis.
Kadangi šis augalas neturi išvaizdžių žiedų, dėmesį patraukia mėsingi tamsiai žali jo lapai. Norėdami, kad jo lapai blizgėtų, galite paieškoti specialių lapų blizgiklių, parduodamų sodo prekių parduotuvėse.
