Meilenis ar amarilis?
Kai gėlė džiugina puošniais žiedais, gal ir nelabai svarbu, koks jos pavadinimas – meilenis (Hippeastrum) ar amarilis (Amaryllis), juolab kad neretai šie pavadinimai laikomi sinonimais. Dar XVIII a. taip ir buvo: gan ilgai šių augalų sistematikoje vyravo painiava – naujai aprašomi augalai buvo priskiriami tai vienai, tai kitai genčiai. Tie neaiškumai išsklaidyti tik praėjusio amžiaus viduryje, kai Tarptautinis botanikų kongresas pasiūlė amarilių genčiai priskirti iš Pietų Afrikos kilusius augalus. Jų yra tik viena rūšis – dailieji amariliai (Amaryllis belladonna). O iš Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių regionų kilę augalai priskirti meilenių genčiai, hibridines veisles taip pat pasiūlyta vadinti meileniais. Taigi meilenių genčiai šiuo metu priklauso apie 90 rūšių. Parduotuvėse taip pat dažniausiai įsigyjame meilenių svogūnų ar žydėti besirengiančių augalų. Jų įvairovė tiesiog begalinė, be to, skirtingų rūšių meileniai gan lengvai tarpusavyje sukryžminami, tad selekcininkai gali sukurti daugybę naujų nuostabių gėlių.
Iš pirmo žvilgsnio atskirti meilenį nuo amarilio nepatyrusiam gėlininkui nelengva, tačiau auginant – įmanoma. Kita vertus, šios gėlės yra artimos giminaitės, tad jų priežiūra labai panaši, tik sąlygos augti ir ilsėtis sudaromos skirtingais metų laikais.
X Amarilio ir meilenio natūralus žydėjimo bei poilsio laikas nesutampa. Meileniai žydi žiemą ir pavasarį, ilsisi rudenį, o amariliai žydi vasarą ir rudenį, o žiemai baigiantis užmiega.
X Meilenio stiebas tuščiaviduris, ši gėlė paprastai sukrauna 2–6 žiedpumpurius, mat daugiau sunkiai atlaikytų, o amarilio stiebas pilnaviduris ir žiedų paprastai būna 6–12. Tačiau tai nėra griežta taisyklė...
X Meilenio žiedai dažniau (bet ne visuomet) būna bekvapiai, o amarilio skleidžia malonų aromatą.
Gyvenimo ritmas diktuoja žydėjimo laiką
X Kaip gėlę pažadinti. Kad meilenis suspindėtų visu savo grožiu žiemą, rudens pabaigoje vazone pasodintą svogūną (naujai įsigytą ar iš tamsaus kampo ištrauktą) pastatykite labai šiltoje vietoje ir saikingai laistykite šiltu vandeniu, kol pasirodys žiedynstiebis. Tuomet gėlę perkelkite ant palangės, laistykite gausiau kambario temperatūros vandeniu. Žiedynstiebiui augant vandens reikia daugiau, tačiau persistengti negalima, nes augalas ims leisti lapus. Kai žiedynstiebis pasieks apie 15 cm, augalą pradėkite tręšti kas savaitę ar dvi žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
X Prasideda pats gražumas! Meilenių žiedai būna paprasti ir pūkuoti, balti ir žalsvi, rožiniai ir geltoni, oranžiniai ir vyšniniai, vienspalviai ir dvispalviai. Kiekvienas žiedas išsilaiko apie savaitę, o augalas nepertraukiamai žydi apie mėnesį. Beje, vėsesniame kambaryje žydės ilgiau. Tinkamai prižiūrimas meilenis gali žydėti 10–15 metų. Net ir nuskinti jo žiedai išsilaiko gan ilgai.
X Kai baigia žydėti. Nužydėjusį žiedynstiebį nupjaukite, gėlę iki rugpjūčio prižiūrėkite įprastai, laistykite ir tręškite. Kuo tinkamiau globojamas augantis meilenis, tuo daugiau lapų per vasarą jis išleidžia, vadinasi, žiemą atrodys puošniau. Gausi lapija reiškia, kad svogūnas sukaupė pakankamai jėgų žydėti kitais metais. Meilenio svogūnas didelis, mėsingas, jo viduje vienu metu formuojasi keletas žiedynstiebių – keturiems lapams tenka vienas jų, tad pagal lapų skaičių galima susigaudyti, kiek kitais metais bus žiedų. Rugpjūtį laistykite mažiau.
X Poilsio metas. Rugsėjį, kai lapai nudžiūsta, juos pašalinkite, o augalą laikykite vėsioje ir tamsioje patalpoje (temperatūra – 12–15 ºC), nelaistykite, tik šiek tiek sudrėkinkite žemę. Prasideda poilsio metas, jis turėtų trukti mažiausiai porą mėnesių. Rudeniui artėjant į pabaigą svogūnėlį ištraukite į dienos šviesą ir vėl laukite žiedų – jie išsiskleis praėjus 6–7 savaitėms po to, kai gėlę pažadiname. Kuo vėliau baigsis poilsis, tuo labiau pavasario link meilenis pražys – taip mes patys galime pasirinkti metą, kada džiaugtis žiedais.
X Meilenis (ir amarilis taip pat) nežydi, jei:
x Svogūnas labai jaunas;
x Pernelyg erdvus vazonas – tokiu atveju augalas eikvoja jėgas augindamas „vaikučius“;
x Nepakanka šviesos;
x Augalui nebuvo sudarytos sąlygos pailsėti.
Priežiūros ypatumai
Sodinant meilenį svarbu, kad trečdalis svogūno būtinai liktų žemės paviršiuje. Meilenio šaknys jautrios deguonies stygiui ir sunkioje žemėje nunyksta. Šiam augalui būtinas drenažo sluoksnis. Sodinant į žemę galima įterpti fosforo trąšų. Suaugusių meilenių kasmet persodinti nebūtina, užteks kas 2–3 metus, tačiau reikia pakeisti viršutinį žemės sluoksnį – užberkite naujo ir maistingesnio. Vazonas parenkamas atsižvelgus į svogūno dydį: atstumas nuo jo iki gėliapuodžio krašto turėtų būti ne daugiau kaip 3 cm, vazonėlio gylis, jei sodinate suaugusį svogūną, turėtų siekti apie 15 cm.
Meileniams patinka ryški išsklaidyta šviesa, tačiau papildomai apšviesti net žiemą nereikia, o nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti būtina, mat svogūnas ir šaknys jautriai reaguoja į perkaitimą. Meilenis geriau ištveria drėgmės stygių nei perteklių. Kiek laistyti, priklauso nuo to, ar gėlė ilsisi, ar auga. Vandenį verčiau pilti į padėkliuką arba bent jau saugotis, kad jo nepatektų ant svogūno. Oro drėgmė didelės reikšmės neturi, dulkes geriausia valyti minkšta šluoste ar kartais gėlę tiesiog išmaudykite drungname duše.
Visa tai tinka ir amariliams.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
