„Pušis“ iš Norfolko salos

Araukarijos kilusios iš Norfolko salos, priklausančios Australijai. Šis augalas netgi vadinamas Norfolko pušimi. Čia ir šiandien galima pasigrožėti milžiniškų araukarijų miškais: kaip ir daugelis kitų spygliuočių, jos ilgaamžės ir kartais sulaukia net dviejų tūkstančių metų... Beje, araukarijos paplitusios ne tik Australijoje, bet ir Naujojoje Zelandijoje, Pietų Amerikoje. O pavadinimą gavo 1789 metais, kai botanikai pirmą kartą aprašė čilinę araukariją, pavadinę ją Čilės provincijos Arauko vardu ir, beje, priskyrę pušims, o ne atskirai augalų šeimai. Bet tai buvo seniai, o dabar žinoma aštuoniolika araukarijinių šeimos rūšių, ir iš jų tik vienintelė aukštoji araukarija (Araucaria heterophylla) auginama namuose. XIX amžiuje ji netgi buvo labai populiari. Tačiau keitėsi laikai ir namai: gyvename juose vis šilčiau, o šiems gan įnoringiems medeliams tai nepatinka.

Reikia vėsos, bet nemėgsta sausros

Gimtinėje araukarijai gyvybės eliksyras – tai gaivus, drėgnas ir vėsus jūros vėjas. Ten, kur auga šie spygliuočiai, vasarą šiltą, o žiemą vėsu – apie +10 ºC. Taigi kitokios žiemos medelis net neįsivaizduoja. Ir mūsų namuose jis turi žiemoti vėsesnėje, bet šviesioje patalpoje, kur temperatūra siekia apie +15 ºC laipsnių. Tai sunkiausiai įvykdoma sąlyga, nes ne visi galime kambarinę gėlę įkurdinti vėsiame žiemos sode... Jei namuose karšta ir dar oras sausas, ima gelsti šakelės, nukrinta spygliai, stiebas nuplinka, ir ji praranda dekoratyvumą.

Vienintelė augalo gelbėjimo priemonė – kasdien nupurkšti vandeniu, mat araukarija gerai jaučiasi tik tada, jei drėgmė namuose ne mažesnė nei 55 procentai, ir kuo dažniau vėdinti kambarį, kad gautų gaivaus oro. Rūpestis nemenkas, tačiau medelis už jį atsilygina: remiantis NASA atliktų tyrimais, araukarija pripažinta viena iš geriausiai orą švarinančių kambarinių augalų – ji per valandą sugeria 5 µg formaldehido.

Laistyti gėlę galima tik nusistovėjusiu ar virintu minkštu vandeniu žemės paviršiui šiek tiek išdžiūvus. Svarbu nepalikti vandens padėkliuke. Žiemą drėgmės reikia mažiau, ypač jei spygliuotis, kaip priklauso, laikomas vėsiai, bet palieti vis dėlto būtina.

Dangų remia ir lubas...

Gamtoje araukarijos siekia 60–70 metrų, namuose užauga beveik iki poros. Tad dekoratyviausiai atrodo didelėse patalpose, juolab kad šakų skersmuo gali būti šiek tiek didesnis nei vienas metras. Plačiai išsiskleidusios medelio šakos aplipusios nedideliais pasišiaušusiais spygliukais – iš pirmo žvilgsnio pūkuotais, tačiau iš tiesų aštriais. Auga araukarija gana greitai – kasmet susiformuoja naujas šakų vainikas. Tačiau jis neturi remtis į sienas ar kitus daiktus – jei neužteks erdvės, nustos augti.

Araukarija krypsta šviesos link, todėl augantį spygliuotį kartą per savaitę reikia pasukti 90 laipsnių kampu. Kad jis dailiai stiebtųsi į viršų, šviesa turėtų sklisti iš kelių pusių.

Šiltuoju metų laiku araukarijai tinka rytinė ir vakarinė kambario pusės, žiemą patiks ir pietinė. Tai nereiklus šviesai augalas, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai per ryškūs – nuo jų šviesėja spygliai. Vasarą gėlę galima laikyti lauke, pusiau šešėlyje.

Araukarija vertina ramybę

Araukarijos nemėgsta persodinimo, o didelį medį apskritai nelengva pajudinti iš vietos. Tada patariama tik pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Persodinti araukariją reikėtų tada, kai ši išauga vazoną. Bet būtina palaukti pavasario: žiemą besiilsinčio spygliuočio ramybės drumsti negalima.
Jei norite pristabdyti augimą, nesodinkite medelio į didelį vazoną, verčiau šiek tiek patrumpinkite šaknis ir įkurdinkite jį nedideliame ir plokščiame gėliapuodyje. Žemė tinka rūgštoka, laidi vandeniui, galite rinktis skirtą rododendrams. Šaknų kaklelis būtinai turi būti pasodintas tokiame pat aukštyje kaip ir anksčiau, nes šiek tiek per giliai įkasus augalas gali žūti. Persodinus reikia palaikyti pavėsyje ir dažnai nupurkšti.

Araukarijoms geriausiai tinka spygliuočiams arba rododendrams skirtos trąšos. Svarbu jų nepadauginti, nes šis kambarinis augalas jautrus druskų pertekliui. Tręšti reikėtų tik tuomet, kai medelis auga, trąšų sudėtyje turi būti mažai kalcio, nes araukarijos jo nemėgsta.
Šių gėlių galima išsiauginti iš nupjautos viršūnėlės, tačiau tai ne taip paprasta. Jai įsišaknyti reikia tinkamų sąlygų ir laiko – kartais net pusmečio. Tad paprasčiau medelį įsigyti parduotuvėje.