1. Detalės sugula į visumą

Asmeninis skonis, be abejonės, labai svarbus komponuojant gėlyną, tačiau aplinkos stilius kelia ne ką mažesnius reikalavimus. Pasak botanikės Teresės Jokšienės, gėlės taip pat yra dalis visumos, jų spalvos ir formos turi būti derinamos ne tik prie namo, bet ir prie tvoros, ir prie tako trinkelių, ir prie vazonų, kuriuose susodintos. 

Mūro tvora dekoratyvi, tad ji gerai matoma ir neužgožta augalų. Kita vertus, šie jos fone išryškėja, nes yra kontrastingų spalvų. Tik vien ryškumas negali vyrauti – reikia ir tokių augalų plotelių, kurie susilietų su aplinka, pakartotų tvoros atspalvį.

2. Išeities taškas

Nesvarbu, koks sodo plotas – maža terasa ar dvidešimties arų sklypas – visų augalų niekada nesusodinsite, jų pasirinkimas yra begalinis... Bus paprasčiau, jei apsibrėšite temą – ji suteiks aiškumo ir tikslingumo kraštovaizdžio dizainui. Galima pakartoti kai kuriuos aplankytose šalyse matytus vaizdus, tik būtina apsispręsti, japoniškame sode ar lietuviškame rūtų darželyje norite leisti laiką. Svarbiausia jų abiejų nesuplakti į vieną, kad aplinka būtų harmoninga.

3. Pasikartojimai

Kad gėlynas neatrodytų lyg atsitiktinai sukaišiotų gėlių kratinys, o būtų juntama tvirta dizainerio ranka, turėtų kartotis tie patys augalai – kaip išraiškingas motyvas. Išryškėti jis turėtų matomiausiose vietose: prieš namą, šalia suoliuko, dar palei takus. Ir būtinai tose vietose, į kurias dažniausiai žvelgiame pro namo langą. Juk gėlynus kuriame sau, o ne praeiviams ar kaimynams...

4. Norite mažiau dirbti?

Atsakingai įvertinkite savo galimybes ir laiką, kurį galite skirti gėlėms prižiūrėti. Juk vieniems norisi fiziškai padirbėti ir taip atsiriboti nuo varginančios darbų ir minčių rutinos, kitiems – ramiai pamedituoti gamtos prieglobstyje. Bet svarbu neapsirikti: kaip paaiškina Teresė Jokšienė, net ir vejos minimalizmas gan apgaulingas – ją reikia kas savaitę šienauti. O ir spygliuočiai gali pridaryti rūpesčių: gražu, kai po jais užberta šviesios spalvos skaldos, bet, kad ši išliktų dekoratyvi, ją tenka bent kartą per metus perplauti. Ir dar būtina išrankioti spyglius – juos meta ir mažos pušelės. (Beje, japonai spyglius nuskabo nuo medžių vos gelstelėjusius, bet vargu ar mes norėtume taip rimtai rūpintis estetiniu sodo vaizdu...) Jei augalai bus susodinti taip, kad jiems išsikerojus neliks tarpų, sode nereikės persidirbti.

5. Planavimo džiaugsmai

Tobulas gėlyno planas kuriamas ne tik viską gerai apgalvojus, bet ir schemą ant popieriaus nusibraižius. Juk reikia augalus išdėstyti pagal spalvas, faktūras, formas, žydėjimo laiką ir net augimo greitį, numatyti viziją keleriems metams į priekį. Žinoma, jei formuoti kraštovaizdį patikite specialistams, daug darbų atkrinta, tik ir jų reikėtų prašyti bent kelių projekto variantų, kad pajustumėte, kuris jums arčiausiai širdies. Jei patys imatės šios smagios ir kūrybiškos veiklos, atminkite, kad kompiuterinės programos siūlomi gėlynų formavimo sprendimai greičiausiai nepritaikyti mūsų klimato sąlygoms, tad augalų pasirinkimą teks pagrįsti ir savo žiniomis. Beje, Vakarų pasaulis jau atmetė kompiuterines vizualizacijas (jos statiškos, be gyvybės) ir vėl atsigręžė į savo galva kuriamus ir pačių braižomus kraštovaizdžio projektus.

6. Tinkamas augalas, tinkama vieta

Kuo tinkamesnes sąlygas sudarysime augalams, tuo mažiau reikės jais rūpintis! Botanikė pataria nepatingėti ir kritiškai įvertinti gėlyno vietą. Saulėta ji ar dengiama šešėlio? Sausa ar drėgna? Paslėpta nuo žvilgsnių ar matoma? Akivaizdu, kad augimo sąlygos skirtingose to paties sodo vietose yra nevienodos, ir į tai būtina atsižvelgti, juolab jei renkatės ne mūsų platumų augalus, o atkeliavusius iš šiltesnių kraštų, pavyzdžiui, levandas (joms reikia kuo daugiau šviesos).

7. Spalvų logika

Rinkdamiesi gėlyno spalvų paletę atminkite, kad augalo spalva veikia psichiką taip pat, kaip ir drabužio, sienos ar interjero aksesuarai. Pomėgiai greičiausiai išlieka panašūs, taigi juos iš anksto galima numatyti.

8. Harmonija su aplinka ir savimi

Savo sode turite smagiai jaustis, o tam turi didelės įtakos turi harmoninga aplinka. Nors harmoniją ne taip paprasta apibrėžti, gerai tai, kad sukuriama ji gan konkrečiomis priemonėmis. Tarkim, gėlynas gali būti tiek vienspalvis, tiek margas – svarbiausia, kad derėtų prie namo. Derinimo principai, pasak Teresės Jokšienės, yra tokie: jei namas kelių spalvų ir siekiate jį išryškinti, gėlynas turėtų būti vienspalvis ar pastelinių atspalvių, o, jei norite, kad pastatas kuo mažiau kristų į akis, aplink sodinkite ryškiaspalvius augalus. Gėlės labiau matomos ir tada, kai namas vienspalvis. Jei sodinate daug augalų dekoratyviais lapais, spalvų turėtų būti mažiau, o, jei šių daug, lapai galėtų būti neišsiskiriantys ir neblaškantys dėmesio. Vienspalviame gėlyne turėtų skirtis žiedų forma ir aukštis: kontrastai išsklaido monotoniją.

9. Vertikali plokštuma

Jei sklypas mažas ir ant žemės vietos nedaug, apželdinkite ir vertikalias plokštumas – gėlynų plotas gerokai padidės. Vienmečiai vijokliai per vasarą plačiai išsikeroja, tad tinka sodinti siekiant greito rezultato. Tereikia padaryti įdomios geometrinės formos atramą, ir tokia kompozicija sėkmingai atstos dešimtmečiais puoselėjamą medį. 

Botanikė pataria vijoklinius augalus, tarkim, vinvytį, auginti nebūtinai šalia atramos – jį galima paleisti palei žemę, kad sužaliuotų žalialapis kilimas. Tiesa, po tokią veją vaikščioti nebus galima, tačiau nei šienauti tą vietą reikės, nei piktžolės ten žels. Arba vijoklinius augalus galima taip įkomponuoti vejoje, kad ši neatrodytų nuobodžiai, – tokie ploteliai bus kitokios spalvos ir faktūros. Tinka šis būdas šiaurinei sklypo pusei, kur žemė nederlinga ir žolė blyški. O čia pasodinta gebenė lipikė labai gerai augs ir suformuos žalią kilimą – jam priežiūros nereikės.

10. Kas yra piktžolė?

Piktžolė – tai augalas, užaugęs ne vietoje. Taigi jei piktžolėms vietos nebus, tai jos ir nežels: susodinus gėles taip, kad dengtų visą plotą, atsiras konkurencija ir „nereikalingos“ žolės neaugs. Kitas, modernesnis būdas, – žemę uždengti plėvele. Tačiau botanikė pataria pagalvoti, ar tokiu atveju nepristigs sode žalumos ir žiedų – juk dėl jų gėlynai ir reikalingi, o plėvelė – tik negyvas daiktas...

11. Ar verta prasidėti?

Su vienmetėmis gėlėmis darbo daug – jas tenka kasmet keisti, bet ir intrigos nestinga, nes kaskart susodinus vis kitus augalus gėlynai labai pasikeičia. Dar originaliau atrodys, jei kaip vienmečius auginsite ir tuos, kuriuos randate keliaudami. Nors tėvynėje jie yra daugiamečiai, mūsų sąlygomis nežiemoja (nebent namuose jiems randame vietos, tik vargu ar verta tiek vargti). Bet vienerius metus lepinami ištvertų!

Konsultavo botanikė Teresė Jokšienė.