Kad nelašėtų nuo stogo: renkamės lietvamzdžius

Statant namą reikia apgalvoti net ir menkiausias smulkmenas, kurios tampa svarbios jo ilgaamžiškumui. Lietaus sistema yra viena iš tokių. Ji reikalinga tam, kad dėl kritulių susidaręs vanduo nepatektų ant fasado ir nesikauptų kieme.

Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą ir kokybišką lietaus vandens nuleidimo sistemą.
Ši sistema reikalinga tam, kad lietaus nuotekos veiksmingai būtų pašalintos nuo pastato stogo ir nukreiptos nuo pamatų.

Sistema

Lietaus surinkimo ir nuleidimo sistemą sudaro latakai, montuojami išilgai stogo šlaito, lietvamzdžiai, tarpusavyje juos jungiančios ir tvirtinančios detalės. Nesvarbu, iš kokios medžiagos pagaminta sistema, detalių funkcionalumas išlieka tas pats.

• Latakas vandeniui nuo stogo surinkti.
• Latako laikikliai pritvirtina lataką prie stogo konstrukcijos. Tvirtinami į gegnes arba lentą. Nelygu sistema, atstumas tarp latako laikiklių būna 60–100 cm.
• Piltuvas lataką sujungia su lietvamzdžiu.
• Viršutinė alkūnė naudojama, kai stogo kraštas yra išlindęs už sienos ribų (beveik visada), ji reikalinga piltuvui sujungti su lietvamzdžiu. Jeigu stogo kraštas sutampa su sienos kraštu, tuomet piltuvas jungiamas tiesiai į lietvamzdį.
Lietvamzdis naudojamas vandeniui iš latako nuleisti į nuotekų sistemą arba ant žemės paviršiaus.
• Lietvamzdžio laikikliai pritvirtina lietvamzdį prie sienos. Atstumas tarp lietvamzdžio laikiklių būna 150–250 cm.
• Apatinė alkūnė skirta vandeniui nukreipti ant žemės paviršiaus.
• Vandens rinktuvas skirtas vandeniui nukreipti į nuotekų sistemą. Naudojant vandens rinktuvą, nereikia naudoti apatinės alkūnės, kadangi į jį tiesiogiai jungiamas lietvamzdis.


1. Latako dangtelis (aklė)
2. Latako jungtis
3. Latako laikiklis
4. Nuolaja
5. Nuolaja (piltuvas)
6. Latakas
7. Latako kampinė jungtis
8. Lietvamzdžio viršutinė alkūnė
9. Lietvamzdžio jungtis
10. Lietvamzdžio laikiklis
11. Lietvamzdis
12. Apatinė lietvamzdžio alkūnė
13. Vandens rinktuvas

Lietaus vandens nuleidimo sistemos būna plieninės (skardinės), plastikinės (PVC), aliumininės, varinės, titancinko. Pastarosios dvi yra patvariausios, bet ir gerokai brangesnės už kitų medžiagų sistemas. Skaičiuojama, kad varines sistemas tinkamai galima naudoti daugiau nei 100 metų. Be to, šios medžiagos sistemoms priežiūros, galima sakyti, nereikia, nes varis, veikiamas aplinkos, ruduoja, paskui oksiduojasi, pažaliuoja ir apsitraukia apsauginiu sluoksniu.

Lietuvoje populiariausios yra plieninės (skardinės) ir plastikinės (PVC) lietaus vandens nuleidimo sistemos. Plieninės sistemos dar skirstomos į stačiakampes ir cilindrinės. Stačiakampės gaminamos iš stogo dangai naudojamos skardos (storis – 0,45 mm arba 0,5 mm) ir naudotinos tik laikiniesiems statiniams, o cilindrinės sistemos dažniausiai gaminamos iš 0,6 mm storio skardos ir būna iš abiejų pusių (vidinės ir išorinės) dengtos poliesteriu. Pastarosios sistemos gaminamos gamykloje, prižiūrint jų kokybę ir atsakingai parenkant žaliavą, todėl net negali būti lyginamos su savadarbėmis stačiakampėmis sistemomis. Plastikinės sistemos gaminamos iš polivinilchlorido (PVC), todėl pasižymi ypatingu atsparumu mechaniniams veiksniams, temperatūros pokyčiams ir atmosferos reiškinių poveikiui.

Montavimo skirtumai

Nesvarbu, iš kokios medžiagos (plastiko, plieno, aliuminio, vario ar kt.) pagaminta lietaus vandens surinkimo (nuleidimo) sistema, savo funkciją ji atliks, jeigu bus tinkamai sumontuota. Plastikinę sistemą montuoti yra gana paprasta, tai – kažkas panašaus į vaikišką konstruktorių, kurio detalės sujungiamos viena su kita. Jeigu ir padaromas koks nors montavimo brokas, tai jį greitai minimaliomis pastangomis galima ištaisyti.

Plieninės sistemos montavimas yra gerokai sudėtingesnis procesas. Pirmiausia montavimo metu reikia saugoti detales nuo menkiausių pažeidimų (įbrėžimų), nes ilgainiui tos vietos gali pradėti rūdyti. Kitas dalykas, pasunkinantis montavimą, yra tai, jog reikia turėti ne tik specialių įrankių (metalo žirkles, kniediklius, lenkimo įrankį), dirbant būtinas preciziškumas, nes, klaidingai sumontavus, pataisyti be papildomų detalių gali ir nepavykti.

Eksploatavimo skirtumai

Kalbant apie kokybiškus gaminius, plastikinės sistemos neblunka, neyra nuo UV spindulių. Be to, PVC yra atsparus druskų keliamai korozijai, todėl ypač tinka pajūryje esantiems statiniams. Net ir įbrėžus plastikinį lataką, lietvamzdį ar kitą detalę, nebus prarastas estetinis vaizdas, kadangi detalės gaminamos iš spalvoto plastiko, jos nėra dažomos.

Plieninės sistemos detalėms ypač pavojingi subraižymai montavimo ar eksploatavimo metu. Net ir uždažius pažeistas vietas, jose ilgainiui prasidės sunkiai sustabdoma korozija.

Išvaizdos skirtumai

Plieninės sistemos populiarios dėl savo išvaizdos. Pavyzdžiui, stogą uždengus glazūruotomis čerpėmis, dauguma klientų plieninę sistemą renkasi dėl blizgesio ir solidesnio vaizdo.

Sistemos ilgaamžiškumas tik iš dalies priklauso nuo medžiagos rūšies. Svarbiausia, kad būtų pasirinkta kokybiška, patikimo gamintojo produkcija. Dabar rinkoje pilna sistemų iš įvairių pasaulio kraštų, net ir tų, kurie retai pasižymi patvarių produktų gamyba. Todėl nereikėtų rinktis paties pigiausio produkto, geriau pasidomėti gamintojo istorija ir naudojamomis medžiagomis.

Sistemų kainos

Čia lyginamos plastikinės ir plieninės lietaus vandens nuleidimo sistemų kainos. Sąmata skaičiuota, jei namo stogas dvišlaitis (šlaito ilgis – 10 m), o aukštis iki stogo – 3 metrai. Tokiu atveju montuojama po du lietvamzdžius kiekvieno šlaito pusėje (iš viso keturi lietvamzdžiai).

Plastikinė sistema tokiam namui (be montavimo) kainuotų šiek tiek per 200 eurų, o plieninė sistema (be montavimo) – apie 300 eurų.

Piltuvo ir lietvamzdžio jungties ilgio skaičiavimas

Jeigu stogas atitrauktas nuo sienos, piltuvui su lietvamzdžiu sujungti naudojamos ne tik dvi viršutinės alkūnės, bet ir lietvamzdžio jungtis. Jos ilgis priklauso nuo piltuvo atitraukimo nuo sienos. Orientacinis lietvamzdžio ilgis pateikiamas lentelėje.

STATYK nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis