Nuotraukos – Viktorijos Fedirko (www.viktoriafedirko.com).
Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.
Objekto dosjė:
Tipas – renovuotas sodo namelis.
Plotas – apie 115 m².
Gyvenamoji erdvė – bendrasis kambarys su svetaine, virtuve ir valgomuoju pirmame aukšte, du miegamieji antrame aukšte, vonios kambarys.
Gyventojai – 3 asmenų šeima.
Projekto autorė – interjero dizainerė Aleksandra Dmuchovskaja (www.dmuchovskaja.com).
„Kai įsigijome sklypą prie Neries, jame buvo labai mažas, karkasinis sodo namelis – čia ilsėtis galėjome tik vasaros metu. Todėl buvo priimtas vienareikšmiškas sprendimas – reikia jį renovuoti, – namelio istoriją prisiminė projekto autorė ir jo šeimininkė Aleksandra Dmuchovskaja. – Mums gražaus namo vizija yra aukšti pamatai, dvivėriai mediniai langai ir durys, aukštos lubos, tinkami architektūriniai sprendimai. Namas statytas tik iš natūralių medžiagų – tai laikome savo šeimos sveikatos garantu.“ Pasak projekto autorės, mažas karkasinis namelis po renovacijos tapo mūriniu, kokybiškai ir funkcionaliai išplanuotu dviejų aukštų namu su klinkerio plytų apdaila ir čerpių stogu. „Projektuojant namą, didžioji jo dalis buvo skirta valgomojo ir virtuvės zonai bei svetainei, – pasakoja projekto autorė. – Taip pat įrengėme erdvią uždarą lauko terasą, į kurią galima patekti tiesiai iš svetainės. Čia buriasi visa šeima. Mūsų šeimai svarbu susirinkti kiekvieną rytą ir vakarą prie stalo, pasikalbėti prie arbatos puodelio apie ateities planus ar praėjusią dieną.“
„Svetainės puošmena – rankų darbo reljefinė krosnis baltais glazūruotais kokliais, kurią vainikuoja didinga karūna. Ji ne tik skleidžia šilumą, bet ir yra įspūdinga namo interjero detalė, tikras traukos centras. Įrengti koklinę krosnį nusprendėme dėl šilumos (kaip papildomą alternatyvą) ir dėl vaikystės prisiminimų“, – atskleidžia Aleksandra.
„Ieškodami priimtiniausio namų stiliaus sprendimo supratome, kad mūsų šeimyna mėgsta antikvariatą ir vintažą. Dėl to buvo pasirinktas eklektikos stilius, kur taikiai sugyvena daiktai iš skirtingų epochų. Šiuolaikinį dizainą, meną mes taip pat vertiname. Svarbiausia, kad mus suptų tai, kas turi charakterį, charizmą, estetiką ir sielą. Beveidžiai, šalti, idealiai „išlaižyti“ interjerai mums visiškai ne prie širdies“, – tikina Aleksandra.
Sumanus sprendimas
Kad pirmojo aukšto langai atrodytų aukštesni ir platesni, dizainerė sumanė panaudoti dekoratyvines rėmjuostes, o virš jų įrengti „karūnas“ su nišomis romanetėms pakabinti.
„Pirmas dalykas, apie kurį svajojome naujuose namuose, – virtuvė. Čia svarbu viskas – kokia ji bus, kiek indų, maisto atsargų tilps, kiek ant stalviršio liks laisvos vietos maisto ruošimui, – prisimena dizainerė. – Taip pat svarbu buvo nepersistengti su dizaino sprendimu, nes virtuvės baldų pasirinkimas sukuria nuotaiką visiems namams. Todėl nusprendėme atsisakyti didelio šaldytuvo ir viršutinių spintelių – jos „užmuša“ vizualinę erdvę.“ Norėdami nesuskaidyti erdvės įspūdžio, šeimininkai sumanė sieną virš virtuvės stalviršio dekoruoti sendintos stilistikos klinkerio plytelėmis – jos nusitęsia ir per svetainės zoną, vizualiai susiedamos šias dvi pusiau atskirtas zonas. Svetainėje įkomponuota krosnis tapo logišku dviejų funkcinių zonų atskyrimo elementu – iš svetainės pusės šioje vietoje Aleksandra įrengė viryklę, todėl darbo zona tapo didesnė ir ergonomiškesnė.
Pirmojo aukšto grindys ir į antrą aukštą vedantys lenkti laiptai iškloti natūralaus travertino akmens danga – taip buvo siekiama sukurti vientisumo pojūtį visoje erdvėje.
Valgomojo zoną šeimininkai įrengė greta virtuvės – vietoj įprasto stalo jie nusprendė čia įkomponuoti prašmatnią senovinę indaują, pridedant papildomą stalviršį. „Antikvariniai, vintažiniai daiktai mūsų namuose pasakoja savo istoriją. Apsupame save jais neatsitiktinai – erdvė su tokiais daiktais atgyja, įgauna gylio ir sudėtingumo, – paaiškina Aleksandra. – Mūsų namuose pats mėgstamiausias antikvarinis daiktas yra virš stalo-indaujos kabantis Mocarto paveikslas. Jis atkeliavo iš Italijos, nutapytas XIX amžiuje. Jeigu įsiklausysi, tai paveikslas papasakos apie egzotinius kalnų kraštovaizdžius, apaugusius tankiais miškais, apie žydinčias levandas ir gerves auksiniame saulėlydžio danguje“, – šypsodamasi pasakoja projekto autorė.
Plastiška lenktų laiptų linija vizualiai tarnauja kaip dalinė zonas skirianti pertvara, tačiau ji aklinai neuždaro erdvių, sukurdama lengvumo ir skaidrumo pojūtį.
Virš valgomojo stalo-indaujos Aleksandra įkomponavo du nuostabius šviestuvus: čia jie atlieka kelias funkcijas – ir kaip šviesos šaltiniai, ir kaip dekoratyviniai interjero objektai, pabrėžiantys valgomojo zonos išskirtinumą.
Renovuodami sodo namelį, šeimininkai galvojo ir apie įspūdingą gamtovaizdį, norėjo sukurti tarsi gyvąjį paveikslą, kuris būtų matomas ir iš vidaus. Dėl šios priežasties namuke iš Neries pusės buvo įrengta aliuminio ir stiklo konstrukcija – didžiulė stiklinė siena leidžia gamtos panoramą tarsi įtraukti į interjerą ir sukurti ramybės, atsipalaidavimo pojūtį. „Atvykę čia įsijaučiame į ramybės ir gamtos kupiną gyvenimo ritmą. Sklypo teritorijoje yra didelis neužšąlantis tvenkinys, kuriame visus metus gyvena japoniški karpiai, karosai, kuojos, ešeriai. Pats sklypas ribojasi su Neries regioniniu parku, tad pro langą matome tekančią Nerį, o jau ten ištisus metus verda paukščių gyvenimas, jį taip pat galime stebėti iš namų“, – apie išskirtinį sklypo grožį pasakoja šeimininkė ir džiaugiasi, kad vaikai gali visą tai stebėti iš savo kambario per didžiulę stiklo sieną.
Šeimininkų miegamajam jaukumo ir išskirtinumo suteikia ne tik nestandartinė pastogės erdvė su atviromis medinėmis sijomis bei klasikinio stiliaus apskritu langeliu trikampėje sienoje, bet ir išraiškingo rašto tamsaus kolorito audiniu dekoruota siena. O pagrindinis dėmesys atitenka didelei lovai su ištaigingu, aukštu galvūgaliu, kuris erdviame kambaryje atrodo labai proporcingai.
Laiptų zonos sienoms dizainerė pritaikė ypatingą dekoro sprendimą – čia dėmesį patraukia menininkės Uršulės Kavaliauskaitės-Vaitulionės tapybos darbas, vaizduojantis nepažįstamus sodus, gėles ir vaisius, paukščius ir gyvūnus.
Arkos formos elementai interjere kuria plastikos, lengvumo, minkštumo pojūtį, pabrėžia klasikiniam stiliui būdingą braižą.
„Labiausiai mums nepatinka plytelės, klijuojamos per visą kambario perimetrą iki pat lubų“, – pripažįsta projekto autorė. Dėl šios priežasties čia buvo sumanytas kitoks apdailos scenarijus: išraiškingos intensyvaus rašto keraminės plytelės buvo panaudotos tik vienai sienai ir daliai grindų – jos išryškino vonios su klasikinėmis kojelėmis zoną. Kitos sienos buvo nudažytos ekologiškais, tinkamais drėgnoms patalpoms švelnaus kolorito žalsvai pilkšvais dažais. „Vieta praustuvui – tai pagrindinis dekoratyvinis akcentas patalpoje. Jis padiktavo visą vonios kambario dizainą, – pasakoja interjero dizainerė. – Praustuvas pagamintas iš natūralaus travertino akmens ir sumontuotas ant siauro tos pačios medžiagos stalviršio.“
Virš praustuvo įkomponuotas antikvarinis Venecijos veidrodis harmoningai atkartoja keraminių vonios plytelių raštą.
