Visų pirma, reikia numatyti aiškų skaičių žmonių, kurie pirtimi naudosis, tada apsispręsti dėl medžiagų ir pirties vietos bei pobūdžio.
Populiariausia – rusiška pirtis
Lietuvoje yra paplitusios suomiškos, rusiškos ir lietuviškos pirtys. Koks yra pirties pobūdis galima pasakyti ištyrus temperatūros ir drėgmės santykį.
Suomiška pirtis yra 110 laipsnių temperatūros ir 10-15 procentų drėgnumo, lietuviška – 90 laipsnių oro ir 30 proc. drėgnumo. Tačiau, specialisto teigimu, 90 proc. pirtis ketinančių statyti lietuvių pasirinks rusišką pirtį – 70–80 laispnių kaitrumo ir 50–60 procentų drėgnumo.
Tinkamas drėgnumas pirtyje pasiekiamas įrengiant tinkamą krosnį ir pasirinkus upės akmenis. Kuo didesnės drėgnės pirtyje norima, tuo daugiau akmenų tam reikia paskirti. Pavyzdžiui, norint įrengti rusišką pirtį, vienam kubiniam metrui oro reikia paskirti 10 kilogramų akmenų. Tokio paties kiekio suomiškai pirčiai užteks poros kilogramų.
Akmenys turėtų būti specialiai paruošti – lygiai apvalūs, be skilimų. Geriausia juos pirkti iš profesionalų, nes pasitaiko atvejų, kai netinkamai parinktas akmuo sprogsta ir skeveldros sužaloja žmones.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Tradicinės pirties statymas (I dalis)
Pataria rinktis kedrą
Norint pačiam pasistatyti pirtį, reikia apsipręsti, kokia ji bus – mūrinė ar rąstinė. Jeigu pirtis bus rąstinė, M. Januškevičius pataria jos išorei naudoti pušį arba rusišką kedrą, o viduje sienas įrengti iš liepos arba juodalksnio. Tiesa, pirčių gurmanai neretai ir vidų įrengia iš kedro. Nors šis medis pakankamai brangus, šildomas jis skleidžia malonų kvapą ir naudingas mineralines medžiagas.
Statant suomišką pirtį sunkiai vargti nereikės, kadangi joje bus labai karšta ir sausa, ją galima įrengti beveik bet kur, tačiau įrenginėjant lietuvišką ar rusišką pirtelę teks pavargti. Reikės pasirūpinti sienų ventiliacija ir oro judėjimo srautais.
Pirtyje esančią šilomą geriausiai išlaiko ne senolių pamėgtos medinės, o stiklinės durys. Jos nuo karščio neišsikreipia. Priešingai nei medinės, kurios nuo drėgmės ir šilumos išsiplečia, užstringa, o esant šaltam orui suskeldėja.
Detalės kuria jaukumą
Labai svarbi ir būsimosios pirties aplinka. Kuo toliau, tuo labiau yra vertinamas poilsis po pirties, kuomet nereikia galvoti, ar bus pakankamai vietos laisvai pasėdėti, atsipūsti, ar pirties mėgėjų netrikdys pašalinių žvilgsniai.
Ieškant vietos pirčiai, specialistas patarė atkreipti dėmesį į perspektyvą šalia įrengti vandens telkinį. Po pirties visada norisi atsigaivinti, tad tvenkinys suteiktų papildomo džiaugsmo.
Apie bene pagrindinį pirties akcentą – vantą, M. Januševičius pasisakė kiek neįprastai. „Vantos skirtos ne žmogaus mušimui, o pastumti orui – karštą orą pritraukti prie žmogaus. Visos mušimo metodikos yra neteisingos ir, daktarų nuomone, nepatartinos. Vantos skirtos glostymui“, – pasakojo specialistas.
Jis pasakojo, kad kuriant pirtį tikrai nereikia persistengti ir prisiminė pirmąsias ir turistų vis dar mėgiamas paprastas pirtis.
„Prakiuro stogas ir ant uždegto laužo nukrito vandens lašai. Žmonės taip ir pamatė tą pirties malonumą. Tarp turistų dar dabar populiaru paėmus celofano gabalą, pastatyti porą pagalių įridenti ten karštus akmenis, įmesti į vandenį ir per 15-20 minučių jau turėti pirtelę“, – pasakojo vyras.
