Patariama rinktis pavėsį
Suoliukas simbolizuoja poilsį, tad geriausia, jei jis bus įrengtas pavėsyje. Tam puikiai tiks vieta prie medžio ar krūmynų. Suoliuką privalu saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Jei ne, virš suoliuko galima įrengti pavėsinę, kuri leistų mėgautis vaizdu lauke net per lietų. Norint tinkamai apsaugoti suoliuką nuo pastarojo, reikėtų pasirūpinti, kad suoliuko kojos nebūtų drėgnos. Baldas nuo drėgmės gali pasidaryti mažiau stabilus. Iš anksto reikėtų pasirūpinti nuolydžio padarymu. Taip pasišalins vandens perteklius.
Jei suoliukas stovės įkastas į žemę, pamažu jis gali pradėti smegti, stovėti nelygiai. Geriausia jo kojas įsmeigti į betoną arba aplinkui pabarstyti smulkios skaldos, žvirgždo.
Ieškant suoliukui vietos svarbu atsiminti, kad tai mažas architektūrinis statinys, tad jis turi rasti sau vietą. Suoliukus reikėtų derinti pagal bendrą šalia esančių objektų dizainą. Jį galima padaryti ne tik iš medžio, bet ir iš ketaus, plieno ir betono. Metaliniai suoliukai gali būti cinkuojami ir dažomi milteliniu būdu. Išradingiausieji – sumaišo technikas. Suoliuko sėdynę daro iš medžio, kojas iš akmens, atkaltę iš plieno. Atlošas gali būti ir medinis, įvairiai išraižytas.
Geriausia mediena – ąžuolas arba spygliuočiai
Sodo suoliuką lengvai galima pasidaryti ir pačiam. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti statybinę medžiagą. Kojos turi būti iš kuo tvirtesnio medžio, sėdynė gali būti sukalta ir iš lentų. Labiausiai statyboms tiks tvirta, ilgaamžė mediena.
Ąžuolas – bene tvirčiausias medis. Jis gerai išlaiko sunkius svorius, tad tiks, jei ant suoliuko sėdės daug žmonių. Tiesa, ąžuolą sunkoka apdirbti.
Uosio ir klevo mediena taip pat yra tvirta, kieta, mažai susitraukia. Kadangi uosis yra šviesus medis, suoliukas bus ryškios medinės tekstūros, nelakuotas – švelniai gelsvos spalvos.
Pušies ir eglės mediena lengvesnė už lapuočių. Ji atsparesnė įvairioms grybinėms ligoms, puvimui, dervinga. Eglė yra sunkiau apdorojamas medis, šviesesnis nei pušis, lengviau impregnuojama, bet yra šakotesnė.
Suoliuką nepatariama daryti iš beržo, liepos ir drebulės. Šios medienos, nors lengvai apdorojamos, yra ne tokios tvirtos, neatsparios drėgmei ir linkusios deformuotis.
Didelės reikšmės turi medienos drėgnumas. Nuo jo priklauso lauko baldų ilgaamžiškumas, svoris bei stabilumas.
