Pastogės dydį įprastai lemia klimatas. Plačias lietuviškas pastoges formavo dažni lietūs ir neatspari drėgmei sienų medžiaga – mediena. Autentiškų rąstinių Lietuvos kaimo sodybų pastogės būdavo tokios plačios, kad po jomis tilpdavo malkų atsargos ir ūkio reikmenys. Jos saugodavo nuo lietaus, todėl namo sienos sušlapdavo nebent pučiant stipriam šoniniam vėjui.
Šiais laikais fasadų apdailai naudojamos atmosferos poveikiui nepalyginamai atsparesnės medžiagos, o medienos apdirbimui pasitelkiami impregnantai ir dažai. Nepaisant to, padėtis iš esmės nepasikeitė – norint prailginti namo amžių, jo sienas būtina saugoti nuo lietaus.
Vilniškis architektas Darius Linartas perspėja, kad iš pietinių šalių į Lietuvą atėjusi mada statyti individualius namus be pastogės, kai stogas užsibaigia ties išorės siena, reikalauja gerokai didesnių investicijų į fasadų medžiagas bei vandens nuvedimo sistemas. Pastogė lieka pageidautinas namo stogo konstrukcijos sprendimas, kuomet statomas namas dvišlaičiu arba vienšlaičiu stogu.
Turint namą su pastoge, kyla klausimas – ar būtina ją apdailinti iš apačios? Iš esmės pastogė pakalama dėl grožio, kad iš apačios nebūtų matyti gegnių ir kitų stogo konstrukcijos dalių bei įsisukęs vėjas neiškedentų vidinės stogo konstrukcijos. Namas, kurio pastogė yra be pakalos, primena tvartą, todėl tvarkingi namų šeimininkai dažniausiai namų pastogę apsikala.
Renkantis medžiagą pakalai, dažniausiai naudojama ta pati medžiaga, kuria apdailintas namo fasadas. Tačiau jeigu fasadas yra mūrinis, toks variantas netiks, nes pastogės plytomis neišmūrysi. Iš tiesų nesvarbu, iš kokios medžiagos yra sukonstruotas namo fasadas, dailylentėmis pakaltos pastogės visada atrodys estetiškiau. Šiuo metu labiausiai paplitusios medienos arba plastiko dailylentės, bet lyginant su rinkos naujiena – dažytomis pluoštinio cemento dailylentėmis – jos turi žymių trūkumų.
Palyginkime: paprastos plastiko dailylentės, priklausomai nuo spalvos ir plastiko storio, kainuoja apie 20-30 litų kv. m. Atsparios saulės spinduliams, t.y. neblunkančios – dvigubai brangiau, apie 60 Lt. Pušinės obliuotos dailylentės kainuoja 30-40 litų kv. m., o pagamintos iš maumedžio – jau apie 50-60 litų kv. m. Nepamirškime, kad medines lentas būtina dažyti arba alyvuoti. Įskaičiuojant darbą ir medžiagas, prie jų kvadratinio metro kainos prisideda dar apie 30 Lt, o cementinių dažytų dailylenčių kvadratas kainuoja apie 70 litų.
Taigi, galutinė skirtingų dailylenčių kaina maždaug vienoda, tačiau cementinių dailylenčių nebūtina perdažyti, pakanka kartkartėmis nuplauti stipria vandens srove. Be to, jos ilgaamžės: tarnauja 50 m., neblunka ir nepūna, yra atsparios ugniai, drėgmei bei pelėsiams, karščiui ar šalčiui. Žinoma, Lietuva – medienos tradicijų kraštas, bet mediena reikalauja priežiūros: po penkerių ar šešerių metų medines lentas jau reikia perdažyti ir tai vėl kainuoja ne mažiau nei 30 litų vienas kv. m.
„Cementines dailylentes iš Etex koncerno antrinės įmonės Belgijoje – „Eternit BV“ – importuojame jau beveik 10 metų. Per šį laiką pastebėjome, kad lietuviai yra išmanūs statybininkai ir geri racionalizatoriai. Kitaip nei Belgijoje, cementinės dailylentės Lietuvoje naudojamos ne vien fasadui, bet ir tvoroms bei stogo pakalai,” – sako UAB „Eternit Baltic” produkto vadovas Linas Kriščiūnas. Matydami, kad cementinės dailylentės imamos naudoti stogo pakalai, “Eternit Baltic” pradėjo tiekti pagal specialų užsakymą pagamintas trumpesnes – 1,80 m ilgio dailylentes. Nuosavu lengvuoju automobiliu tiesiai iš prekybos centro jas galima vežti prie tvarkomų namų.
Pakaldami stogą – užbaigiame namo apdailą – dedame paskutinį akcentą estetiniam namo vaizdui. Čia svarbu nesuklysti ir pasirinkti tokias medžiagas, kurios tarnautų ilgai ir jų nereikėtų daug prižiūrėti.
Užsakymo nr.: PT_62068423
