– Carolyn, kaip kilo idėja pristatyti nuostabius sodus ir kaip ji toliau vystėsi?
– Aš buvau sužavėta galimybe bendrauti su daugybe žmonių iš viso pasaulio per socialinius tinklus. Savo Facebook paskyrą pradėjau dėl to, kad jaučiau, jog yra daugybė nuostabiai sukurtų sodų, apie kuriuos niekas nežino, yra daugybė mažų erdvių, apie kurias niekas nėra girdėjęs. Tad pamaniau, kad būtų tikrai svarbu, jei sodo dizaineriams pristatyčiau šias erdves ir idėjas apie sodininkystę iš viso pasaulio.
Vien nuotraukų nepakako, norėjome ten apsilankyti. Taip atsirado mano kelionių įmonė. Aš surenku nedideles grupes, daugiausia iš JAV, nors kartais būna žmonių ir iš Australijos, kai kurių Europos šalių, tokių kaip Švedija, Graikija, Anglija. Mes visi susirenkame konkrečioje vietoje ir septynias ar aštuonias dienas keliaujame iš vieno sodo į kitą.
– Kokia kelionė jums patiko labiausiai? Ar buvo kokia ypatinga išvyka?
– Kelionių buvo labai daug, tad tai tikrai sunkus klausimas. Asmeniškai mane labiausiai sužavėjo Piet Oudolf darbas, susitikimas su pačiu Piet jo sode, bei apsilankymas keliuose jo sukurtuose projektuose, esančiuose Europoje. Aš mačiau jo darbą Čikagos Lurie sode ir High Line sode Niujorko mieste, bet didžiausią įspūdį man paliko jo sukurti darbai, esantys Europoje. Jis yra tikrai didis žmogus, nuoširdžiai besidalinantis savo žiniomis, tad kiekvieną kartą, kai lankomės jo sode, būna nuostabu. Tačiau mes visai nesenai sužinojome, kad jo nuosavas Hummelo sodas nebebus viešai prieinamas po 2018-ųjų. Taigi, ateinantys metai bus paskutiniai. Aš organizuosiu vieną ar dvi keliones. Bet mums visuomet išliks gražūs prisiminimai. Žinote, jam tampant senesniu, šeima nori daugiau privatumo bei užsiimti kitais darbais, o ne vien laikyti atvirą sodą lankytojams. Dėl sodo uždarymo aš visiškai jam pritariu, bet tai reiškia, kad ateinantys metai bus paskutiniai.
– Tiek daug sodų esate aplnakiusi. Ar buvo kokia nors vieta, kuri ypatingai jus nustebino?
– Taip, viena tokia buvo Anglijoje. Tai buvo kelionė, kurioje mes lankėmės Arts and Crafts soduose, kuriuos specialiai suprojektavo Gertruda Jekyll. Ji gyveno XX a. pradžioje ir buvo garsi to meto sodų projektuotoja, rašė daug knygų ir dirbo su architektu Edwin Lutyens. Taigi, apžiūrinėdami tuos sodus, užsukome į vieną sodą, vadinamą Folly Farm. Tai buvo namo, pastatyto XX a. pr., sodas, kurį projektavo E. Lutyens, o augalus parinko G. Jekyll. Malūno šeimininkai nusprendė pasikviesti Dan Pearson, kuris yra anglų dizaineris, kuriuo, beje, aš labai žaviuosi. Aš nesitikėjau, kaip puikiai XXl a. augalai gali atrodyti XX a. pr. sode. Taigi, XX a. pr. sodo formos ir jo šiuolaikiškas įnašas. Čia įkurtas pažemintas sodas su apvaliais laiptais, kuriais galite nulipti žemyn.
Galbūt 1,80 m, gal šiek tiek daugiau. Jūs atsiduriate visiškai uždaroje erdvėje, kurioje D. Pearson susodino nepaprastai įdomius natūralius augalus. Man tiesiog atėmė žadą. Niekada neteko matyti tokio stulbinančio vaizdo. Galbūt šiais trimis dizaineriais žaviuosi dar labiau dėl to, kad XX a. sodo formos ir struktūros išliko tokios pat geros formos kaip ir tą dieną, kai buvo sukurtos, kartu į jas įnešant XXl a. natūralius augalus. Tikiuosi, daugelis žmonių galės ten nuvykti.
– Jūs esate iš JAV, tačiau keliaujate po visą pasaulį. Kokius matote skirtumus tarp JAV ir Europos sodų?
– Manau, kad JAV, kad ir kaip gaila būtų tai sakyti, nėra gilių sodininkystės tradicijų. Europoje labai įgudę nuosavų namų savininkai, kurie tvarkosi sodus patys, gal su nedidele kvalifikuotų specialistų pagalba, bet jie gyvena tiesiog žaviose sodų erdvėse. Būtent dėl savo puikių įgūdžių jie gali tai padaryti. Jie turi viziją, yra talentingi. Nors Jungtinėse Valstijose taip pat yra tokių pat žmonių, tai nėra taip svarbu mūsų kultūrai, kaip europiečiams. Mane tai žavi. Man pasisekė, kad galėjau pamatyti tuos sodus ir pabendrauti su pačiais sodininkais.
– Čia, Lietuvoje, mes mėgstame auginti augalus ne tik atliekančius dekoratyvinę funkciją, bet ir valgomus augalus. Ką jūs apie tai manote?
– Jungtinėse Valstijose Tai neabejotinai populiaru. Daugelį metų žmonės neaugino daržovių ar vaisių, bet dabar jaunesnioji karta labiau domisi ne dideliais ūkiais, auginančiais daržoves ir vaisius, o pradeda auginti patys savo sode. Taip jie pradeda sodininkauti. Jie mažiau domisi gėlėmis, bet aš įsitikinusi, kad jie pradės, bet šiuo metu nori auginti tik sveiką maistą savo šeimai. Tai tikrai labai madinga. Tūkstantmečio karta, kaip mes vadiname, yra labai susidomėjusi sodininkyste. Tai tikrai nuostabus dalykas. Daugelis sodininkauja savo sodybose, esančiose mieste, balkonuose, ant stogų. Tai labai įkvepianti mada.
– Dabar mes esame Lietuvoje, Vilniuje, Rasos Laurinavičienės medelyne. Čia yra daug natūralistinio stiliaus augalų. Lietuvai tai nebūdinga. Mes turime savo tradicijas, ir tik dabar pradedame žengti pirmuosius žingsnius į pasaulinę dizaino visuomenę. Kokias mūsų galimybes jūs matote?
– Tai, ką mačiau, buvo puiku. Mačiau keletą kompozicijų Vilniuje, buvo labai gražu ir gerai išplanuota. Taip pat turėjau galimybę pamatyti Rasos kompozicijas, skirtas klientams. Tai buvo kvapą užimantys vaizdai. Manau, potencialas yra didžiulis. Natūralistinė mada gali būti pritaikoma beveik visiems stiliams. Jūs galite turėti labai formalią struktūrą, galite turėti gyvatvores, visžalius augalus, tuomet įterpiate šiek tiek natūralistinių daugiamečių ir žolinių augalų, ir sodas tampa turtingesnis. Žmonės tik pradeda žengti į šio tipo sodininkystę, tad turi daug galimybių. Ši kryptis į jūsų sodą įneša laukinio gyvenimo – bitės, kurios dūzgia kaip tik už mūsų, drugeliai. Jei turite savo sode vandens telkinį, galite įveisti varlių, ir turėsite gražią laukinę gamtą, kurią visame pasaulyje skatiname. Todėl ši sodininkystės rūšis yra ypač tam tinkama. Man labai malonu matyti, ką jūs darote.
– Dėkoju Jums už pokalbį.
