Viskas prasidėjo duše
Kartą, daugiau nei prie 50 metų, prausdamasis duše italų architektas Gaetano’as Pesce suspaudė rankoje kempinę ir netikėtai susidomėjo, kaip ją atleidus forma atgauna pradinę padėtį. Tuomet jam ir kilo mintis, ar tokį patį principą – 80 proc. oro ir 20 proc. medžiagos, būtų galima pritaikyti baldui. Jis įsivaizdavo futuristinį, neturintį vidinės struktūros, pagamintą iš poliuretano krėslą, kurį būtų galima suspausti naudojant vakuumo pakuotę. Savo studijoje G. Pesce pradėjo eksperimentuoti su tuo metu populiaria medžiaga – poliuretanu, ir netrukus sukūrė gravitaciją paneigiantį modelį – lengvą minkštą krėslą, kuris, ištrauktas iš PVC apvalkalo, galėtų kone pakilti nuo žemės. Taip atsirado ir pavadinimas – UP (aukštyn).
Simboliai
Tų pačių 1969 metų rugsėjį UP serija – krėslas UP5 ir prie jo grandinėle pritvirtintas rutulio formos pufas UP6 – buvo pristatyta Milano baldų parodoje ir iš karto susilaukė išskirtinio susidomėjimo kaip provokuojantis, inovatyvus, sensacingas dizaino objektas. Publikai didelį įspūdį paliko krėslo formos, primenančios moters figūros apvalumus, sukurtus pagal vaisingumo deivių siluetus, ir nors baldas buvo linksmas, spalvingas bei žaismingas, rutulinis pufas, pritvirtintas prie krėslo tarsi virkštele, perteikė simbolinę feministinę žinutę apie moters padėtį tuometėje visuomenėje – ir kaip motinos-tarnaitės, ir kaip patriarchalinės visuomenės vergės.
1973 metais, paaiškėjus, kad freonas, sumaišytas su poliuretanu, kenkia ozono sluoksniui, gamintojas „B&B Italia“ nutraukė UP serijos gamybą, bet jos dizainas jau buvo sulaukęs didžiulio pasisekimo, ir 2000-aisiais krėslas vėl buvo pradėtas gaminti, naudojant patobulintą poliuretano putų konstrukciją, kuri išlaiko savo formą dėl putų tankio.