Dizaino klasika: perkurti galima viską, net traktoriaus sėdynę

Achille Castiglioni laikomas XX amžiaus italų dizaino patriarchu. Bet toks epitetas netrenkia naftalinu: daugelis jo sukurtų dizaino objektų atrodo sugalvoti ne prieš keletą dešimtmečių, o tik vakar. Menininkas išsiskyrė tiek gebėjimu naujai pažvelgti į kasdienius daiktus ir juos perkurti, tiek eklektikos pomėgiu: jis manė, kad naudingi daiktai visai neprivalo atitikti kokį nors apibrėžtą stilių. Toks požiūris ir šiandien mums labai imponuoja!

150 dizainerio kūrinių

Achille Castiglioni (1918–2002) gimė Milane, 1944 metais jis (kaip ir du vyresnieji broliai) įgijo architekto išsilavinimą. Po metų pradėjo dirbti kartu su broliu Pieru Giacomo (1913–1968). Kūrybinis tandemas buvo kaip reta produktyvus ir sėkmingas. Deja, jis nutrūko dėl Piero Giacomo mirties 1968 metais, tačiau iki to laiko visi jų kūriniai yra bendro darbo rezultatas. O Achille Castiglioni kūrybinė karjera truko daugiau nei pusšimtį metų: vienas ar bendradarbiaudamas su kitais dizaineriais jis sukūrė daugiau nei 150 dizaino objektų maždaug dvidešimčiai gamintojų. Jo idėjas įgyvendino tokios kompanijos kaip „Alessi“, „Cassina“, „Flos“, „Ideal Standard“, „Kartell“, „Lancia“, „Olivetti“, „Zanotta“ ir daug kitų. Dizaineris kūrė šviestuvus, kėdes, knygų lentynas, elektros jungiklius, fotoaparatus, telefonus, dulkių siurblius, automobilines kėdes, stalo įrankius, keraminę santechniką ir radiotechniką. Su kai kuriais jų mes galbūt ir šiandien susiduriame savo kasdienybėje: jungiklis VLM (1968 metai) gaminamas iki šiol, tik kultinio dizainerio pavardė nenurodoma... (Beje šį jungiklį Achille Castiglioni nuolat nešiojo kišenėje, tai glostydamas glotnų jo korpusą, tai juo spragsėdamas.)

Gamintojo nuotr.

1984 metais menininkas organizavo pirmąją asmeninę parodą Vienoje, o vėliau ir kituose garsiausiuose pasaulio muziejuose. Keturiolika dizainerio kūrinių eksponuojama „MoMA“ muziejuje Niujorke. Jis yra gavęs devynis prestižinius „Compasso d'Oro“ apdovanojimus ir daugybę kitų tarptautinių premijų. Achille Castiglioni buvo Londono Karališkosios meno akademijos narys, dėstė Toronto ir Milano universitetuose – ekstravagantiškas profesoriaus paskaitas lankė tūkstančiai studentų. Jo studijoje Milano centre ir dabar galima apsilankyti – ten eksponuojami garsiausi dizainerio kūriniai.

Juokais ar rimtai?

Brolių Castiglioni, o vėliau ir vieno Achille sukurti daiktai sėkmingai susieja funkcionalumą ir originalų dizainą. Niekada nepamiršdami naudingumo, savo aiškiais ir kartu šmaikščiais kūriniais dizaineriai tvirtino, kad forma ir funkcionalumas, nors ir yra pagrindinės sėkmingo projekto sąlygos, tačiau negali būti vieninteliu domėjimosi objektu. Achille Castiglioni buvo įsitikinęs, kad dizainerio užduotis yra skatinti smalsumą, teikti džiaugsmą ir išjudinti jausmus. Kadangi jis pasižymėjo puikiu humoro jausmu ir gebėjimu ironizuoti, be tam tikros ironijos dozės neįsivaizdavo ir savo kūrinių. „Mane supančiuose žmonėse matau profesinę ligą – žvelgti į viską pernelyg rimtai, – tvirtino dizaineris. – Viena mano paslapčių ta, kad aš visą laiką juokauju.“ Tai akivaizdu žvelgiant į brolių Castiglioni sukurtus dizaino objektus, šmaikščiai perdirbtus iš netradicinių daiktų. Pavyzdžiui, kėdė „Mezzadro“ pagaminta iš traktoriaus sėdynės: pažįstamas daiktas, įkomponuotas visiškai netikėtame kontekste, tarsi šaiposi iš standartinio supratimo, kokia turi būti normali kėdė. (Tiesa, sprendimas pasirodė šokiruojantis, tad kėdę pradėta gaminti tik praėjus gerokam laiko tarpui...) Dizaineriai galėjo pasisemti idėjų tiesiog eidami gatve: taip atsirado kultinis šviestuvas „Arco“ (1962 m.), nusižiūrėtas nuo Paryžiaus gatvės žibinto.

Gamintojo nuotr.

Achille Castiglioni turėjo dar vieną aistrą – rinkti įvairius, kartais labai keistus daiktus. Tokiems trofėjams namuose buvo paskirtas kambarys. Visi jie – sena ketaus praustuvė, pintas krepšys ar vienakojė taburetė karvei melžti – tarnavo dizaineriui kaip įkvėpimo šaltinis. Studentai prisimena, kaip jis į paskaitas ateidavo su didžiuliu juodu sakvojažu, iš kurio prireikus traukdavo įvairius daiktus, vaizdžiai iliustruodamas vieną ar kitą idėją.

„Mezzadro“: sąmojinga ir išradinga transformacija

Achille ir Pieras Giacomo Castiglioni kurdami rėmėsi vadinamuoju „ready made“ principu – mėgo naudoti ir šmaikščiai perdirbti jau pagamintus daiktus. Kėdei „Mezzadro“ (jos dizainas kurtas1954–1957 m.) pritaikyta tipinė traktoriaus sėdynė, gaminama jau nuo amžiaus pradžios. Jai panaudotas lakuotas aliuminis, prie sėdynės dviračio veržle pritvirtintas elastingas plieno lankas, traktoriuje naudojamas amortizuoti smūgius važiuojant nelygiu keliu. Pakojis pagamintas iš buko medienos. Broliai Castiglioni buvo įsitikinę: daiktas bus tinkamas pašalinus visus nereikalingus elementus, jis turi išlikti funkcionalus ir išraiškingas.

Gamintojo nuotr.

1957 metais palaikomi kompanijos „Zanotta“ dizaineriai sukūrė instaliaciją parodai „Šiuolaikiškų namų formos ir spalvos“. Jų įrengtas kambarys tuo laikmečiu atrodė šiek tiek beprotiškai, sukėlė šoką ne tik žiūrovams, bet ir juos rėmusiai kompanijai: sienos buvo išmargintos abstrakčiais raštais, televizorius pakabintas ant lubų. Bet, svarbiausia, ten stovėjo pora neįtikėtinų kėdžių: „Sella“, pagaminta iš dviračio balno, ir „Mezzadro“ – iš traktoriaus sėdynės. Šiandien šie daiktai – dizaino klasika, o šeštojo dešimtmečio viduryje broliai pasiekė tik tiek, kad jiems buvo prilipdyta dadaistų etiketė. Praėjo nemažai laiko, kol gamintojas ryžosi įtraukti kėdes į savo katalogus. Pirmą kartą „Mezzadro“ pagaminta 1970 m. kompanijos „Zanotta“ kolekcijai Milano baldų parodoje. Ir gaminama iki šiol.

Gamintojo nuotr.

Nuotraukos – gamintojo „Zanotta“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis