Vienintelis dalykas, kurį jie galėjo pristatyti, buvo netrukus dizaino ikona tapsiantis sėdmaišio „Sacco“ prototipas – iš tiesų tai buvo lengvas plastikinis maišas, pripildytas polistireno bubuliukų. Tai buvo nauja naujo baldų dizaino pradžia: pirmasis sėdėti skirtas baldas be karkaso, prisitaikantis prie kūno padėties. Sėdmaišių gamybą netrukus teko plėsti, siekiant patenkinti paklausą: ryškūs spalvingi kriaušės formos universalūs „Sacco“ buvo didžiulio pasisekimo sulaukę naujos kartos baldai. Hipių judėjimas tam labai pasitarnavo – priežastimi tapo tarp jų įsigalėjusi mada sėdėti sukryžiavus kojas ir medituoti...

Per aštuntąjį dešimtmetį sėdmaišis tapo laisvo gyvenimo simboliu, „užprogramuotu“ visur ir visada sukurti tingią ir žaismingą nuotaiką. Tiesa, nesnaudė ir konkurentai, jie ėmė gaminti replikas, naudodami pigesnes medžiagas, kad numuštų kainą. Tačiau originalusis „Sacco“ gaminamas ir šiandien.

Dabar sunku įsivaizduoti, tačiau aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje sėdmaišis „Sacco“ taip tobulai atspindėjo to laikmečio idealus, kad tapo jų simboliu.

Be to, 1970 metais „Sacco“ apdovanotas „Compasso d'Oro“ prizu, po dvejų metų jis pirmą kartą demonstruotas Niujorko Modernaus meno muziejuje („MoMA“), o dabar puikuojasi daugelyje garsiausių pasaulio dizaino muziejų.

Gamintojo „Zanotta“ nuotraukos, salonas „InStyle JG“