Kaip tuo metu pagerinti mikroklimatą šiltnamyje ir padėti augalams pataria LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė ir UAB „Kietaviškių gausa“ vyriausias agronomas Nerijus Rakickas.
Pasak specialistų, šią vasarą šiltnamiuose ir lauke didžiuliai karščiai turėjo įtakos pomidorų fiziologinių ligų atsiradimui, susiklostė ir palankesnės sąlygos kenkėjų išplitimui.
Pomidorų fiziologinės ligos
Iš fiziologinių sutrikimų dažniausiai pasitaiko: viršūninis vaisių puvinys, vaisių trūkinėjimas, vaisių tuščiaviduriškumas ir lapų sukimasis. Šie reiškiniai atsiranda, kai pomidorams augti susidaro netinkamos mikroklimato sąlygos, nesureguliuotas augalų tręšimas.
Lapų sukimasis. Kai šiltnamyje per aukšta temperatūra, sausas oras ir substratas, stipriai spigina saulė, augalams trūksta fosforo ir boro, pomidorų lapai riečiasi į viršų ir susisuka vamzdeliu. Tada labai sumažėja pomidorų asimiliacinis paviršius, augalai silpniau auga, mažiau žydi, žiedai blogiau apsivaisina, vaisiai būna smulkūs. Kada pomidorų lapai pradeda suktis, patartina augalus tręšti kompleksinių trąšų su mikroelementais tirpalu, juos laistyti, drėkinti orą, gerai vėdinti šiltnamį. Augalai greičiau atsigaus, kai tuo tirpalu nupurkšite per lapus 2-3 kartus kas dvi dienas.
Vaisių tuščiaviduriškumas. Kai šiltnamyje vasarą per karščius temperatūra aukštesnė nei 32 °C, blogai apsidulkina žiedai ir išauga tuščiaviduriai pomidorai. Vaisiai labai lėtai auga, juose nesivysto sėklos, todėl sėklalizdžiuose lieka tuštuma. Pomidorų tuščiaviduriai vaisiai išauga ir kai dirvožemyje trūksta kalio.
Vaisių trūkinėjimas. Nuo staigių ir didelių temperatūros bei dirvos drėgmės svyravimų pradeda trūkinėti pomidorų vaisiai. Įtrūkimo vietoje patenka infekcija, todėl pomidorai greitai supūva. Vaisių trūkinėjimas sumažės, jeigu perdžiūvusi dirva bus laistoma po kelis kartus, kad ji palaipsniui sudrėktų. Norint išvengti didelio temperatūrų svyravimo, vasaros karščių metu šiltnamio stogą ir sienas reikia apipurkšti kalkių arba kreidos skiediniu. Rudens pradžioje, labai atvėsus naktims, patartina šiltnamį pašildyti.
Viršūninis vaisių puvinys. Fiziologinės kilmės viršūninis vaisių puvinys pažeidžia žalius arba tik pradedančius nokti vaisius, ypač pirmuosius, kai šiltnamyje ypatingai aukšta temperatūra, o dirvoje ir ore trūksta drėgmės, ir kai augalams trūksta kalcio. Paprastai vaisiai su tokiomis dėmėmis auga šiltnamio pradžioje ir pakraščiuose, ten, kur mažesnė (ir nepastovi) oro bei dirvos drėgmė. Kad to išvengti, pomidorus patartina laistyti anksti ryte, drėkinti šiltnamio orą. Tam turi įtakos pernelyg didelė druskų koncentracija grunte, kalcio trūkumas bei rūgštus dirvožemis. Kalcio trūkumo priežastimi gali būti jo trūkumas substrate ar apsunkintas šio elemento įsisavinimas dėl per didelės druskų koncentracijos arba augalai nepakankamai gauna kalcio ir jiems trūksta drėgmės. Patartina tręšti kalcio ir fosforo trąšomis. Pertręšti azoto trąšomis pomidorai gausiau patręšiami fosforo bei kalio trąšomis. Svarbu, kad šiltnamyje nesusidarytų didelis drėgmės bei temperatūros svyravimas, todėl šiltnamis turi būti tinkamai vėdinamas, reguliariai laistomas.
Kenkėjų daroma žala
Šiltnamiuose auginamiems pomidorams sausu ir karštu oru daugiausia žalos padaro voratinklinės erkės, baltasparniai ir tripsai, kartais minamusės, šliužai ir net pelėdgalvių vikšrai.
Paprastoji voratinklinė erkė (Tetranychus urticae). Apniktų pomidorų lapų viršutinėje pusėje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, kurių greitai daugėja, susilieja, lapai gelsta ir netrukus nudžiūsta. Kenkėjams išplitus, ploni voratinkliai driekiasi tarp atskirų lapų ar net greta augančių augalų. Erkutės labai maži kenkėjai, patelės 0,4-0,5 mm ilgio. Optimalios sąlygos erkėms vystytis: 28-30 °C temperatūra ir 35-55 proc. santykinis oro drėgnumas. Apvaisintos patelės žiemoja šiltnamių plyšiuose, po augalų liekanomis arba po žemės grumsteliais. Iš anksto profilaktiškai patartina pomidorus kelis kartus purkšti biologiniais preparatais, sodinti šalia serenčius, kad jų kvapas atbaidytų kenkėjus. Būtina drėkinti šiltnamio orą ir net augalus išmaudyti, vakare apipurkšti vandeniu (kai jau ne karšta). Iš pradžių tik pasirodžius erkėms, rekomenduojama purkšti akaricidu „Neemazal“, „Karate Spray“ (skaityti instrukciją).
Tabakinis tripsas (Thrips tabaci). Ant pažeistų pomidorų lapų iš pradžių išilgai gyslų, vėliau ir kitur atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurių vis daugėja. Tripsai siurbia augalų audinių sultis. Jie labai maži, patelės 0,8-0,9 mm ilgio, ir labai judrūs. Lapai pamažu išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Optimalios sąlygos tripsams vystytis – 25-30 °C temperatūra ir 85 proc. santykinis oro drėgnumas. Nukritus oro temperatūrai žemiau 15 °C, tripsų vystymasis labai sulėtėja. Vegetacijos metu profilaktiškai purkšti augalus fitoncidinių insekticidinių augalų nuovirais, muilo tirpalu, o pasirodžius kenkėjams – insekticidais. Po derliaus nuėmimo dezinfekuoti šiltnamius.
Šiltadaržinis baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum). Ant pažeistų pomidorų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios palaipsniui didėja, lapai gelsta. Augalai būna labai užteršti lipniomis skystomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligės sukėlėjai. Pajudinus baltasparnių apniktą augalą, į orą pakyla pulkeliai smulkių baltų vabzdžių. Baltasparnių patelės lapų apatinėje pusėje krūvelėmis padeda po 15-20 kiaušinių. Po 10-13 dienų išsirita lervos – plokščios, gelsvai žalios, nejudrios. Po kurio laiko jos virsta puparijais ir pagaliau suaugėliais. Vegetacijos metu purkšti augalus fitoncidinių augalų nuovirais (tinka ir pomidorų lapų nuoviras) ir insekticidais. Po derliaus nuėmimo dezinfekuoti šiltnamius.
Visaėdė minamusė (Phytomyza atricornis). Pažeistų pomidorų lapų parenchimoje lervos graužia siaurus, palaipsniui platėjančius, baltų juostelių pavidalo takus – minas. Viename lape gali būti kelios minos. Minamusių lėliukės žiemoja dirvoje. Šiltamiuose pomidoruose gali kenkti ir bulvinė minamusė. Būtina šiltnamyje ir lauke naikinti piktžoles, skinti ir naikinti pažeistus lapus kartu su viduje esančiomis minamusių lervomis, po derliaus nuėmimmo dezinfekuoti šiltnamius.
Pagalba pomidorams per karščius
Temperatūros sumažinimas. Pirma pagalba pomidorams – šiltnamyje įvairiais būdais reikia sumažinti temperatūrą: intensyviai vėdinti (durų ir orlaidžių neuždaryti nakčiai), stiklinių šiltnamių nubaltinti sienas ir stogą, augalams sudaryti šešėlį – naudoti agrodangos ar kito balto audinio užuolaidas nuo tiesioginės saulės spindulių, drėkinti orą – dažnai laistyti takus, sustatyti indus su vandeniu, dažniau laistyti augalus, kad geriau augalai vėdintųsi, saikingai šalinti dalį apatinių lapų.
Padėti pomidorams apsidulkinti. Karštu oru patartina padėti pomidorams apsidulkinti. Kad geriau užsimegztų vaisiai tris kartus per savaitę pagaliu stipriai padaužykite vielas, prie kurių augalai pririšti. Toks žydinčių augalų vibravimas geriausią efektą duoda nuo 11 iki 14 val.
Laistymas. Geriausia pomidorus laistyti šiltu, 18-20 oC, vandeniu anksti ryte (nuo saulės patekėjimo praėjus maždaug 2–3 valandoms), tada augalai ir dirva būna vėsiausi. Kai vyrauja karščiai ir šiltos naktys (18-20 oC), pomidorus palaistykite dar ir vakare. Šiltnamyje stenkitės išlaikyti kuo didesnę, apie 70-80 proc., santykinę oro drėgmę, įprastai per karščius ji siekia tik apie 50 proc. Vakare galima augalus apipurkšti vandeniu, bet jokiu būdu ne dieną per pačius karščius, nes tada jie nudegs nuo saulės.
Tręšimas. Karštą vasarą pomidorus tręškite perpus silpnesniu ištirpintų trąšų tirpalu anksti ryte arba vakare (jokiu būdu – ne dieną per patį karštį), kas 10-12 dienų. Prieš tręšimą būtinai substratą paliekite vandeniu, o tik paskui – trąšų tirpalu. Geriau pomidorus tręškite trąšų tirpalu nei biriomis trąšomis, tada nenudegs augalai ir greičiau pasisavins maisto medžiagas. Tirpalo koncentracija jauniems augalams turėtų būti 0,15-0,2 proc. (15-20 g/10 l), o derantiems – 0,25-0,3 proc. (25-30 g/10 l). Pomidorus per lapus tręškite vakare kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais: geležimi, boru, variu, manganu, cinku. Per karščius augalai dažniausiai neįsisavina boro (lapai pradeda riestis į viršų, vamzdiškai suktis, krinta vaisių užuomazgos), todėl liekite pomidorus ir purškite per lapus kompleksinėmis trąšomis su boru arba naudokite 0,01 proc jodo tirpalą (1 g/10 l). Purškiant vien tik boro rūgšties tirpalu, koncentraciją galima padidinti iki 0,02 proc. Jeigu ant pomidorų lapų yra tik smulki mozaika, patartina nupurkšti šiuo tirpalu: į 9 l vandens įmaišyti 1 l nugriebto pieno ir ištirpinti 2 g kalio permanganato.
Formavimas. Šiltnamyje auginamus pomidorus geriausia formuoti tiktai vienu stiebu, tada jie geriau vėdinasi, auga sveikesni, greičiau noksta vaisiai. Svarbu laiku išlaužti šoninius ūglius, tą dieną nelaistykite augalų, kad užgytų padarytos žaizdos. Atėjus laikui, saikingai išskinkite arba peiliu išpjaukite apatinius lapus, tada augalai geriau vėdinsis ir greičiau sunoks vaisiai. Po kiekviena pomidorų vaisine keke palikite po 2-3 lapus, kurie maitina augančius ir nokstančius vaisius, daugiau lapų negalima pašalinti, nes augalas nusilps ir išaugs tik maži, nekokybiški vaisiai. Vienu kartu galima pašalinti po 2-3 lapus, nes iš karto pašalinus daugiau lapų, smulkėja pomidorų vaisiai, mažėja derlingumas.
Mulčiavimas. Per karščius dažnai pomidorus laistant, susidaro pluta. Kad pomidorų šaknys gautų daugiau oro, purenkite dirvą, suardykite susidariusią plutą. Verta augalus mulčiuoti nupjauta vytinta žole (ne plonesniu kaip 5 cm sluoksniu), tada šaknys bus geriau aprūpintos deguonimi, ilgiau dirvoje, išsilaikys drėgmė, ne taip stipriai įkais žemė, tada nereikės purenti ir ravėti.
Sveikatingumo didinimas. Kad pomidorai būtų sveiki ir atsparūs ligoms, patartina iš anksto profilaktiškai purkšti fitoncidinių savybių turinčių augalų užpilais, jų ekstraktais, įvairiomis kitomis priemonėmis, kad paskui nereikėtų naudoti cheminės apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, patartina purkšti pieno tirpalu su jodu (10 l vandens/ 1 l pieno ir 40 lašų jodo). Galima pasiruošti asiūklių nuovirą. Jie turtingi ir mikroelementais, tuo pačiu augalus ir pamaitinsite. Reikės 150 g šviežių asiūklių užpilti 1 litru vandens ir virti 30 min. ant silpnos ugnies. Paskui atvėsus, perkošti ir praskiesti vandeniu iki 5 litrų. Pomidorus purkšti kas 7-10 dienų.
Pomidorus tinka nupurkšti ir kalio permanganato silpnai rausvu skiediniu. 10 litrų vandens ištirpinkite 10 g kalio permanganato miltelių. Atskirai vandenyje ištirpinkite 50 g kalcinuotos sodos ir paskui sumaišykite. Purškite augalus kas 7-10 dienų.
Tam, kad pomidorai būtų sveikesni, verta juos reguliariai kas 7-10 dienų purkšti pomidorų arba bulvių nuskabytų lapų užpilu. Susmulkintus lapus užpilkite 10 litrų vandens ir laikykite 12 val. Paskui nukoškite ir purškite pomidorus vakare, atvėsus orui. Tai padės ir naikinti amarus arba juos atbaidyti.
