Pakeltos lysvės: kokia daržui nauda iš jų

Smagu užsiauginti savų daržovių, bet įprastas daržas ne itin dera šiuolaikiško namo fone. O štai pakeltos lysvės bus pats tas. „Tokias lysves verta įsirengti ne tik dėl estetikos, bet ir dėl lengvesnės priežiūros“, – pataria Ingė Auželienė, modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė.

Pakeltos lysvės turi tvirtus šonus iš lentų, rąstelių, akmenų ar kitų medžiagų. Įprasta lysvė irgi šiek tiek paaukštinta, tačiau lysvė su minėtais šonais yra stabilesnė, be to, nereikia ravėti nuožulnių kraštų ir takelio.

Asmeninio albumo nuotr.

Patogios ir suteikiančios gražų vaizdą

Kadangi riba tarp lysvės ir takelio labai aiški, šioms zonoms paprasta naudoti skirtingas medžiagas. Pavyzdžiui, jei mulčiuojame, mulčias neišsibarsto aplink. O takeliui galime pasirinkti kitą dangą, kad būtų švariau vaikščioti ir daržovių galėtume ateiti net su šlepetėmis.

Jei pakeltų lysvių šonai kiek aukštesni, patogu ant jų atsisėsti, lengviau sėti, sodinti, ravėti. Kai nevargs keliai ir nugara, daržo priežiūra taps gerokai malonesnė.

Kad augalams niekas neužstotų saulės, darže yra nedaug vertikalių elementų. Tai ypač pastebima žiemą, kai ši zona tampa visai plika. Pakeltos lysvės suteikia tą vertikalumą ir estetiškas vaizdas matomas visais metų laikais.

Asmeninio albumo nuotr.

Geriausios – ankstyvosioms daržovėms

Pavasarį pakeltos lysvės greičiau įšyla, todėl jose verta auginti pavasarinį derlių: ridikėlius, salotas, krapus, ankstyvąsias morkas. Prie stabilių lysvių šonų lengva pritvirtinti rėmus su polietilenine ar stikline danga, taip dar labiau pagreitinant ankstyvąjį derlių.

Vėlyvesnėms kultūroms nedidelis lysvės pakėlimas nedaro didelės įtakos, tad jei ne visame darže yra būtent tokios lysvės, pakeltąsias geriau skirti ankstyvosioms daržovėms.

Dažnai baiminamasi, kad aukštesnės lysvės labiau peršąla. Jei lysvė žema ir bent 80 cm pločio, esminio skirtumo nepajusite. Jei lysvė tikrai aukšta ir siaura, žiemą jos gali greičiau peršalti, todėl tokias patariama įrengti tik vienmečiams augalams. Gražiai atrodo aukšta prieskoninių žolelių lysvė prie terasos – ir gražu, ir kvepia, ir patogu pasiskinti ruošiant kepsnius lauke.

Asmeninio albumo nuotr.

Medžiagos ir dermė

Iš ko daryti pakeltų lysvių šonus, spręskite pagal turimas medžiagas, jų ilgalaikiškumą, galimas skirti lėšas, pagaliau paisykite estetikos. Dažniausiai naudojamos medinės lentos, rečiau – apdirbti rąstai, sutvirtinti akmenys, plastikinės lentos, mūras.

Įprastas lentas lengva sutvirtinti ir lengva išmontuoti. Tai – privalumas, nes ateityje gal kils noras sumažinti arba padidinti lysves. Dėl nuolatinio sąlyčio su dirvožemiu mediena greitai yra, nes vyksta natūralūs procesai, todėl lentas po 4–5 metų reikės keisti. Impregnuotos lentos gali būti tinkamos iki 15–20 metų, o išorinę pusę galima nudažyti su aplinka derančia spalva.

Jei sklypas etnografinio stiliaus, labai praktiška montuoti lysves iš pjautų rąstelių. Ši medžiaga laikys kur kas ilgiau nei lentos. Jeigu lysvių aukštis – apie 20 cm, jos tampa ir labai patogios, nes ant krašto galima atsisėsti. Be to, jei iš panašių rąstų pagaminti ir turėklai, sūpynės, smėlio dėžė, lysvės puikiai derės su aplinka.

Prie modernaus namo rąstai greičiausiai netiks. Jei norite, kad daržas atrodytų gražiai, suderinkite medžiagiškumą ir atkartokite pasirinktus elementus visame sklype. Prie raudonų plytų namo gerai atrodys panašios išmūrytos lysvės. Prie šiuolaikiško namo gali tikti betonas. Abiem atvejais reikalingas pamatas, tad lysves įrengti bus sudėtingiau ir atsieis brangiau. Tačiau tokios lysvės vizualiai sujungia daržą su likusia sklypo dalimi, todėl jis neiškrinta iš konteksto ir atrodo labai estetiškai. 

Asmeninio albumo nuotr.

Išdėstymas ir takai

Atidžiau suplanuokite lysvių išdėstymą, nes po kelerių metų persigalvojus išardyti jas ir perkelti kitur gali būti sudėtinga.

Kai lysvių yra ne viena, įrenkite jas iš tų pačių medžiagų, o formas ir aukštį galima rinktis visų vienodą arba įrengti jas skirtingas. Vienodos lysvės suteikia simetrijos ir tvarkos (tada ir piktžolės ne taip bado akis), o skirtingos gali sudaryti gražų vaizdą, ypač jei aukštesnės montuojamos tolimesnėje daržo dalyje.

Pakelta lysvė dažniausiai tvarkoma ne į ją įlipant, o iš šono, todėl jos plotis turi būti toks, kad laisvai būtų pasiekiama. Jei lysvė prieinama iš abiejų pusių, 80 cm galėtų būti optimalus plotis. Jei auginami uogakrūmiai ar daugiametės gėlės, kurių nereikia nuolat tvarkyti, pakelta lysvė gali būti gerokai platesnė.

Takai – pusė daržo vaizdo. Juos galima išgrįsti ta pačia danga, kaip ir kitus sklypo takus, galima pratęsti veją arba pasirinkti kitą dangą: medžio žievės mulčią, skaldą, šiaudus, betonines plyteles arba trinkeles, medinius takus.

Jei tarp lysvių sėjama veja, tako plotis parenkamas pagal žoliapjovės plotį. I. Auželienė pabrėžė, kad būtent šis dalykas labai dažnai neįvertinamas. Jei takams naudojama skaldelė arba žievės mulčias, plėvelės po ja naudoti neverta, geriau sudėti storesnį sluoksnį (bent 10 cm) – bus pasiektas norimas tikslas, o ir gamtai nenusižengta. Sluoksnį kasmet reikės papildyti.

Asmeninio albumo nuotr.

Įrengimo darbų seka

Lysvės žemes reikia sukasti į vidurį, įrėminti ją pasirinktais borteliais, tada žemes vėl lygiai paskleisti – paprasta, jei jau turite dirbamą lysvę. Po lentomis ar rąstais verta sutankinti gruntą ir paberti skaldos ar žvyro, kad mediena nebūtų padėta tiesiai ant žemės ir ne taip greitai supūtų.
Jei numatomos lysvės vietoje dar želia žolė, tolesni veiksmai priklauso nuo to, ar greitai norite pradėti daržininkauti. Pažymėkite lysvės formą. Uždengus veją juoda polietilenine plėvele arba (dar geriau) kartonu, per metus susidarys geros kokybės organika. Jei norite greito rezultato, reikia atkirsti pasižymėtą vietą, nuimti velėną ir pripilti komposto ar gero juodžemio.

Formuojant žemą lysvę, visas piktžoles reikia kruopščiai pašalinti. Jei lysvė aukšta (bent 30–-40 cm), užpiltos piktžolės turėtų tiesiog sunykti. Jeigu ji aukštesnė kaip 50 cm, apatinėje dalyje vertėtų palikti vėdinimo angas, kad būtų palanki terpė lysvėje vykstantiems natūraliems procesams.
Ant pakeltos lysvės pagrindo galima dėti šakų, lapų, perpuvusio mėšlo, bet visų pirma reikia atsižvelgti į sklypo gruntą. Jei dirvožemis sunkus, molingas, verta atkasti papildomai apie 30 cm gylio ir užpildyti žvyru ar skalda, kad drenuotųsi. Daržovės paprastai nemėgsta įmirkusios žemės, todėl pakeltos lysvės yra gera išeitis. Pavyzdžiui, kad morkos būtų lygios ir tiesios, joms reikalinga puri dirva, todėl šiai daržovei ir kitiems šakniavaisiams labai tiktų kiek aukštesnės pakeltos lysvės (30–40 cm).

Asmeninio albumo nuotr.

Jei sklypo gruntas lengvas ir nederlingas, gero dirvožemio pripildykite tik pakeltas lysves – visai nebūtina brangaus dirvožemio privežti į visą sklypą.

Norėdami pagerinti žemę, pirmaisiais metais auginkite sideratus – garstyčias, lubinus, vikius ir kt.
Būtinai mulčiuokite – po mulčio sluoksniu susiformuos geresnė dirvos struktūra, ilgiau išsilaikys drėgmė, dirvos paviršiuje susidarys palanki terpė mikroorganizmams, reikės mažiau ravėti ir laistyti.

A. Dobilienės ir G. Adomaitytės nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis