Sosnovskio barščiai – piktžolė kelianti grėsmę tiek augalams, tiek žmogui
Sosnovskio barščiai – salierinių šeimos pašariniai vaistiniai augalai. Jie yra kilę iš Kaukazo, o į Lietuvą atkeliavo tarybiniais metais. Tuomet Sosnovskio barščiai laikyti itin tinkamais silosui, o jų nuodingosios savybės buvo laikomos ne itin svarbiomis. Ūkio bendrovėms tokie augalai yra ypač patrauklūs dėl šių savybių: juos auginti yra paprasta, jie nereikalauja priežiūros, greitai priaugina masę, nupjovus greitai atauga.
Sosnovskio barščiai yra invaziniai, greitai plintantys augalai, subrandinantys tūkstančius lengvai platinamų sėklų, dėl šios priežasties jie lengvai nustelbia kitą augmeniją. Taip pat nupjautas šis augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų. Jis užauga iki 4-5 m. aukščio, žydi liepą, o sėklas barsto rugpjūtį.
Žmogaus sveikatai šios piktžolės yra pavojingiausios vasarą, žydėjimo metu. Sosnovskio barščių sultys veikia gan klastingai: be saulės šviesos (ultravioletinių spindulių) jų skystis odai yra nekenksmingas, tačiau ant žmogaus odos saulėtą dieną patekę lašai sukelia stiprius, skausmingus odos nudegimus ir pūsles. Taip pat nuodingi yra šviežiai nupjautų ar nukirstų barščių garai, kurie gali pakenkti nėščiosioms bei vaisiui.
Kaip naikinti šį pavojingą augalą?
Kovojant su Sosnovskio barščiais iškarto reikia nusiteikti, kad tai yra sunkus ir ilgas procesas. Šią piktžolę taip sunku išnaikinti, nes ji gali ataugti iš stiebo, kuris gyvybingas gali išlikti net iki 8 metų. Tad kokių žingsnių reikia imtis naikinat šį augalą?
Izoliacinė plėvele. Yra manoma, kad tai yra vienas efektyviausių kovos būdų su Sosnovskio barščiais. Šio naikinimo proceso eiga yra tokia: pirmųjų metų pavasarį barščių sklypą reikia iškloti kuo storesne, juoda, neperšviečiama polietilenine plėvele (tam taip pat tinka ir geotekstilės plėvelė). Plėvelę svarbu visame plote gerai prispausti akmenimis ar plytomis, apiberti gruntu, kad ši nejudėtų iš vietos. Dėl plėvelės, piktžolės ūgliai negaus reikalingos augimui saulės šviesos, po plėvele dienomis smarkiai įkais, todėl barštis išnaudos visus savo gyvybinius resursus. Labai svarbu, kad plėvelė barščio augimo vietoje gulėtų bent vienerius metus (du pavasarius). Praėjus šiam laiko tarpui ir plėvelę nuėmus, dirvą reikia išravėti, pašalinti visus barščių likučius, šaknis ir juos sudeginti.
Šaknų išrovimas ir sunaikinimas. Rudenį antžeminė barščio dalis sudžiūva ir numiršta, bet dirvoje lieka šaknys iš kurių atėjus pavasariui šis augalas vėl išaugs, tad nepakanka nupjauti tik antžeminę barščio dalį, juos nušienavimus būtina kruopščiai išrauti ir išrinkti šaknis ir jas sunaikinti. Tokiu būdu naikinant šias piktžoles labai svarbu būti atsargiems, dėvėti pirštines ir saugotis jų sulčių.
Sėklų izoliavimas. Kaip jau minėjome anksčiau, barščiai subrandina tūkstančius sėklų, tad kovojant su suaugusiais augalais, galima bandyti sustabdyti jų sėklų plitimą (tai paprastai daroma rugpjūčio-spalio mėnesiais). Ant kiekvieno skėtinio žiedyno reikia uždėti plastikinį maišelį ir jį užrišti prie koto (atliekant šį darbą yra svarbu dėvėti gumines pirštines, neperšlampančią aprangą, apsauginius akinius). Vėliau, sulaukus rudeninių šalnų, žiedyną su maišeliu reikia nupjauti ir sunaikinti.
Herbicidai. Naikinant didelius Sosnovskio barščių plotus paprastai reikia pasitelkti herbicidus. Tačiau tai sunkus ir ilgas procesas, ir tai reiktų daryti porą kartų per vasarą ir kelerius metus iš eilės. Pasirinkus tinkamą herbicido mišinį, svarbu jį ruošti laikantis gamintojo nurodymų (pernelyg silpnas ar stiprus mišinys augalo gali nesunaikinti).
