Augalai, kurie kvepia česnakais ir turi ne vieną naudingą savybę

Smagus šiuo metu laikas atėjo – prasidėjo pirmieji vitaminingieji žalumynai, netrukus lauke sunoks ir pirmosios uogos – valgomieji sausmedžiai, braškės ar žemuogės. Bet ne visi turime daržą ar giminaičius kaime, o geriausiu atveju tik balkoną ar palangę, tad dažnai žoleles ar uogas tenka pirkti. Smagu bent tai, kad nemažai iš šių gėrybių galime rasti laukuose ar miškuose ir jos nieko nekainuoja, tik tereikia šiek tiek pasidomėti, kurias galima valgyti. Štai apie dilgėlių, garšvų ar kiaulpienių lapelių naudą esame daugelis girdėję, o juk kiek dar gamtoje gėrio auga – tiesiog imk ir valgyk. Gaila, kad kartais labiau reklamuojami ne mūsiški augalai, tokie kaip „super maistas“, goji uogos, chia sėklos ar kt. Neturiu nieko prieš šiuos augalus, jie irgi turi daug puikių savybių, tik dažnai pamirštame, kad šalia auganti kukli žolelė turi ne ką mažiau naudos nei „užjūrio gražuolė“. Tad šį kartą prisiminkime arba susipažinkime su dviem augalais, kurie savaime auga mūsų miškuose ir kvepia česnakais.

VAISTINĖ ČESNAKŪNĖ (Alliaria petiolata) labai dažnas augalas pamiškėse, šiuo metu ji žydi daugelyje vietų, Vilniaus Vingio ir kiti parkai net baltuoja nuo jos žiedelių. Tad kai visai šalia auga ir dar toks gausus augalas – tai net sunku patikėti, kad vitaminai tiesiog panosėje, tik skink ir krimsk. Jos lapeliai pikantiško, malonaus ir šiek tiek karstelėjusio skonio, švelniai kvepia česnakais. Galima valgyti vienas, gaminti iš jų salotas, sriubas, troškinius, puošti patiekalus. Maistui naudojami lapai, žiedai ir sėklos. Sudėtyje yra A ir C vitaminų, turi ir gydantį poveikį, padeda peršalus, esant virškinimo problemoms, o lapų ištrauka išoriškai skaulaujamos ilgai negyjančios žaizdos ar šašai. Anksčiau iš česnakūnių buvo gaminami ir augaliniai dažai.

Pats augalas užauga iki 1 m aukščio, gerai veši krūmynuose, pamiškėse ar pakrantėse, mėgsta dalinį pavėsį ir gan derlingą bei drėgnoką dirvą. Gegužės pabaigoje arba birželį pražysta baltais ir nedideliais žiedeliais. Įdomu tai, kad česnakūnės priklauso bastutinių šeimai, t.y. tai pačiai, kurioje yra kopūstai, salotos, ropės, ridikai, rapsai ir kiti maistui vartojami augalai. Česnakūnes galima auginti ir darže, parinkus joms tinkamą vietą. Angliškai česnakūnė vadinama garlic mustard („česnakinė garstyčia“).

Vaistinės česnakūnės valgomi ir lapai, ir žiedai.
Vaistinės česnakūnės valgomi ir lapai, ir žiedai.
Asmeninis archyvas

Jeigu skinsite augalo lapelius gamtoje, tai darykite tik švarioje vietoje, toliau nuo gatvių ir kitų taršos šaltinių. Neskriauskite gamtos ir neplėškite viso augalo, o skinkite po kelis lapelius iš kelių augalų, nes česnakūnės paprastai auga dideliais guotais, tarsi kolonijomis.

Vaistinė česnakūnė yra įprastas ir skanus mūsų miškų augalas.
Vaistinė česnakūnė yra įprastas ir skanus mūsų miškų augalas.
Asmeninis archyvas

Apie MEŠKINĮ ČESNAKĄ (Allium ursinum) jau esame rašę. Tai gamtoje labai retas ir į Raudonąją knygą įrašytas augalas. Bet nereikia baimintis, nes suprantama, kad mes nepatariame skinti šio augalo natūraliose augavietėse. Laimei, jį galima auginti darže arba gėlyne. Šis nedidelis, iki 30–50 cm siekiantis augalas, turi žalius ir plačius lapus, kiek panašius į pakalnučių (pakalnutės yra nuodingi augalai, tad šiuos du augalus lengva atskirti pagal kvapą, juk česnako lapai, žinoma, kvepia česnakais), pradeda skleisti ankstyvą pavasarį; vėliau pasipuošia baltais žiedais. Tad augalą galima auginti ne tik kaip maistą ar vaistą, bet ir kaip dekoratyvinį. Dar vienas jo privalumas – kad gali augti visiškame pavėsyje. Tad ir gamtoje meškiniai česnakai savaime auga pavėsinguose ir drėgnuose lapuočių miškuose. Meškinis česnakas natūraliai auga daugelyje Europos ir Azijos šalių, tad teko ne kartą girdėti pasakojimus, kad pokario metais ne vienam ištremtam į Sibirą lietuviui šis augalas buvo vos ne pagrindinis maisto ir vitaminų šaltinis, juos valgydavo ne tik šviežius, bet ir marinuodavo.

Meškinio sėklos smulkios, jų galima įsigyti sėklų parduotuvėse, bet jos dygsta sunkiai.
Meškinio sėklos smulkios, jų galima įsigyti sėklų parduotuvėse, bet jos dygsta sunkiai.
Asmeninis archyvas

Meškinio česnako sudėtyje yra daugelis tų pačių medžiagų kaip ir įprastiniame daržo česnake, tik meškinio valgomi lapai ir žiedai, o ne svogūnėliai. Be to, meškinio lapeliai yra žymiai švelnesnio ir malonesnio skonio. Juos, kaip ir česnakūnės lapelius bei žiedus, galima valgyti šviežius, gaminti salotas, dėti į įvairius daržovių, mėsos ir žuvies patiekalus. Žinoma, sveikiau valgyti termiškai neapdorotus lapus, tada daugiau išlieka vertingų medžiagų. Česnakai skatina prakaito išsiskyrimą, veikia antiseptiškai, padeda sergant peršalus ir gripuojant, gerina virškinimą. Senovėje tai buvo nepamainoma priemonė nuo žarnyno parazitų (spalinių, askaridžių), ypač vaikams. Ir šiais laikais tai natūrali ir saugi priemonė. Tad ne be reikalo šis česnakas vadinamas meškiniu, nes ir mūsų krašte gyvenusios meškos jį ėsdavo, pabudusios po žiemos miego, norėdamos greičiau atgauti jėgas.

Gamtoje meškinis česnakas retas ir saugotinas, bet jį galima auginti savo darže.
Gamtoje meškinis česnakas retas ir saugotinas, bet jį galima auginti savo darže.
Asmeninis archyvas

Jeigu nuspręsite užsiauginti meškinį česnaką savo darže, tai galima sėklų parduotuvėse nusipirkti jų sėklų. Bet iš asmeninės patirties žinau, kad tos sėklos labai nenoriai dygsta, o tiksliau – iš trijų bandymų man nesudygo nei karto. Tad lengviau pasisodinti augalo kerelį, kurį galima įsigyti iš auginančių pažįstamų arba sodinukų mugėse. Kaip ir gamtoje šis česnakas mėgsta augti pavėsingose, derlingose ir drėgnokose vietose.

Gegužės pabaigoje Vingio parkas Vilniuje puošiasi natūraliomis česnakūnių plantacijomis.
Gegužės pabaigoje Vingio parkas Vilniuje puošiasi natūraliomis česnakūnių plantacijomis.
Asmeninis archyvas


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis