Liepos mėnuo: kokie darbai laukia darže, sode bei gėlyne

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Liepos mėnuo, palyginus jį su geguže ir birželiu, yra ramesnis, visgi darbų yra nemažai. Tad kas sodininkų, daržininkų bei gėlininkų laukia šį mėnesį?


Liepos mėnesio darbai darže


Dirvos purenimas. Labai svarbu suardyti po lietaus susidariusią plutelę. Daržovių šaknys gaus daugiau oro ir išgaruos mažiau drėgmės. Mulčiuotos dirvos purenti nereikia.


Purenant dirvą, skatinamas vaistinių smidrų stiebų augimas ir kitų metų derlius. Tai tinka visoms smidrų veislėms. Purenkite dirvą atsargiai, kad nepažeistumėte stiebų.


Kova su kenkėjais. Kad neatiduoti derliaus kenkėjams, liepos mėnesį reikia intensyviai su jais kovoti. Šiuo metu aktyviai veikia kolorado vabalai, šliužai, sraigės, žalingų drugių vikšrai, amarai ir kiti panašūs kenkėjai. Su kiekvienu iš jų yra kovojama skirtingais būdais, tad reikia taikyti atitinkamas priemones ir vyti juos iš daržo.


Kovai su ligomis naudokite serenčių, pelynų ištraukas arba fungicidus, turinčius vario.


Nuo liepos mėnesio pakartotinai pradeda skraidyti kopūstiniai pelėdgalviai ir svogūnų muselės. Juos naikinkite augaliniais preparatais.


Norėdami atsiginti nuo kopūstinių baltukų, kopūstus reguliariai apipurkškite pelynų ar pomidorų atžalų nuoviru (4 kg pomidorų pažastinių ūglių pavirinama 30 minučių, nukošiama ir prieš naudojimą praskiedžiama vandeniu santykiu 1:3, dar įdedama 50 g ūkinio muilo).


PATARIMAS: ant augalų atsiradus amarų, purkškite pelenų šarmu (0,3 kg pelenų, 10 l vandens), tabako ir česnako (galima panaudoti ištraukai išskabytus žieminių česnakų žiedynus) ištrauka, į 10 l ištraukos pridėję 50 g muilo. Purkškite ne tik lapų paviršių, bet ir iš apačios.


Piktžolių naikinimas. Šį mėnesį svarbu ir toliau reguliariai ravėti piktžoles ir iš karto pašalinti jas iš daržo, nes piktžolės yra gera kenkėjų slėptuvė. Paskui daržoves mulčiuokite pavytinta vejos žole. Tinkamai ir laiku prižiūrėdami daržoves, sudarysite sąlygas gausiam derliui.


Tręšimas. Šį mėnesį ypatingą dėmesį reikia skirti geram daržovių augimo užtikrinimui. Liepą labai svarbu pasirūpinti agurkais, pomidorais, saldžiosiomis paprikomis. Šiltnamyje augančius agurkus ir pomidorus rekomenduojama kartą per savaitę palieti trąšų tirpalu, žinoma, atsižvelgiant į oro sąlygas. Taip pat šio mėnesio pradžioje dar patariama patręšti tirpiomis kompleksinėmis trąšomis kopūstines daržoves, vėlyvos sėjos morkas bei burokėlius (jei nelyja tai galima daryti per lapus).


Augančias daržoves papildomai patręškite kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau kalio. Ruošdamiesi tręšti pomidorus, agurkus, gūžinius ir žiedinius kopūstus, į laistytuvą įberkite 20–30 g kompleksinių trąšų. Patręšę supurenkite dirvą.


Gelteklėms liepos mėnesį reikia daug maisto medžiagų ir purios dirvos. Dabar jas tręškite daug kalio ir mažai azoto turinčiomis trąšomis (20 g/kv. m) arba laistykite 0,2 proc. skiediniu.


Sėjimas. Liepos mėnuo yra ne tik metas, kai yra nurenkama dalis derliaus, bet ir metas sėti bei sodinti. Liepos pradžioje galima pasisėti ankstyvųjų morkų ir burokėlių. Taip pat tai yra tinkamas metas sėti žieminius ridikus. Vėlyvuosius žiedinius kopūstus galima sodinti iki paskutinio liepos dešimtadienio.


Į nuimtų ankstyvųjų daržovių vietą sėkite ridikėlių, salotų, žieminių ridikų, ropių ir špinatų, sodinkite antros sėjos žiedinių ir lapinių kopūstų daigus, ropinius kopūstus.


Pirmiausia, paruoškite žemę: surinkite daržovių liekanas, išravėkite piktžoles, smulkiai supurenkite dirvą, patręškite lapuočių pelenais (150–200 g/kv. m) ar kompleksinėmis trąšomis (30 g/kv. m), išlyginkite žemės paviršių, jei reikia, palaistykite ir tik tada pakartotinai pasėkite daržoves.


Nesėkite giminingų augalų, kad jų nepažeistų tos pačios ligos ir kenkėjai. Vietoje jų taip pat galima sėti sideracinių augalų: garstyčių, facelijų, žirnių ar vikių, kurie dirvą papildys organinėmis medžiagomis. Jei, nuėmę žirnių derlių, augalo šaknų neišrausite, vėliau čia auginamos daržovės gaus papildomai azoto. Stiebus nupjaukite ties pat dirvos paviršiumi. Ant žirnių šaknų, kaip ir ant pupelių, auga gumbelinių bakterijų, gaminančių azotą.


Apkaupkite vėlyvuosius kopūstus, agurkus. Apkaupus stiebas išleidžia daug pridėtinių šaknų, padidėja supurentos dirvos sluoksnis, dėl to geriau vystosi šakniavaisiai, užauga gausesnis derlius. Apkaupti kopūstai rečiau išvirsta nuo vėjo, o morkų bei griežčių viršūnės nepažaliuoja.


Nuskabykite pomidorams pažastinius ūglius.


Liepos mėnesį augalams reikia daug vandens, ypač žalumyninėms daržovėms, agurkams, augantiems lengvose dirvose. Agurkus laistykite 20–24 °C temperatūros vandeniu. Vandens daržovėms ypač daug reikia, kada formuojasi produktyvioji dalis – gūžė, vaisius.


PATARIMAS: gumbinius salierus, kaip kitas šakniavaisines bei kopūstines daržoves, tręškite daugiau kalio turinčiomis trąšomis (20 g/kv. m), tada jie geriau laikysis per žiemą.


Derliaus nuėmimas. Jau pats vasaros vidurys, džiaugiamės subrandintu daržovių derliumi. Liepos pradžioje pjauname subrendusias žiedinių kopūstų galvutes, o dar augančias pritemdome palenktais lapais – tada užaugs stambesnės ir baltesnės.


Agurkus derėjimo pradžioje renkame kas 3–4 dienas, vėliau – kas antrą dieną anksti ryte arba vakare, kad neperaugtų ir geriau formuotųsi naujos užuomazgos. Juos laistome ir tręšiame 0,2–0,3 proc. bechloriu daug azoto ir kalio turinčių kompleksinių trąšų tirpalu kas 8–10 dienų. Taip pat nuimame aguročių, cukinijų, šparaginių pupelių, salotų, svogūnų laiškų, žirnių, daugumos prieskoninių augalų derlių.


Maždaug apie liepos vidurį galima pradėti imti gegužės mėnesį pasodintų brokolinių kopūstų derlių.


Brokolinių kopūstų žiedynus pjauname dar nepražydusius. Kai labai šiltas oras, reikia būti ypač atidiems, nes žiedynai ar pavieniai pumpurai palyginti greitai pradeda žydėti ir praranda standumą bei gerą skonį. Imant brokolinių kopūstų derlių, reikia žinoti, kad maistui tinka ne tik galvutės, bet ir mėsingi stiebai. Taigi žiedynus pjaukite su 15 cm ilgio žiedstiebiais.


Nupjovus brokolinių kopūstų centrinius žiedynus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų susiformuoja mažesni šoniniai žiedynai. Gerai augančių brokolinių kopūstų derlių galima imti net iki rugsėjo mėnesio, jei augalai bus reguliariai iki rugpjūčio pabaigos tręšiami ir laistomi.


Dabar pats tinkamiausias laikas imti prieskoninių augalų derlių.


Liepą subręsta žieminiai česnakai. Nevėluokite nukasti ir gerai išdžiovinkite. Kaskite, kai visai išsitiesia žiediniai stiebai. Džiovinkite pavėsyje, nes kaitri saulė jiems kenkia.


Neužmirškite ir komposto krūvos, palaistykite – greičiau mineralizuosis, perkaskite.


Liepos mėnesio darbai sode


Uogų rinkimas. Liepos mėnesį reikia rinkti braškių, serbentų, agrastų, vyšnių, trešnių derlių ir ruošti jį žiemai (virti uogienes, dalį uogų užšaldyti ir t.t.). Nuėmus braškių derlių, svarbu iškart nupjauti jų ūsus.


Genėjimas. Liepa, nuėmus derlių, yra tinkamas metas genėti vyšnias bei trešnes, nes šiuo metu jos geriau gyja, mažesnis pavojus užsikrėsti moniliozine deglige. Vyšnias reikia genėti pagal jų augimo pobūdį. Trešnėms galima išretinti vainikus. Liepą tai pat rekomenduotina apgenėti graikinius riešutmedžius.


Tręšimas. Atėjus vidurvasariui reikia organinėmis trąšomis patręšti avietes. Šiuo metu taip pat yra rekomenduojama patręšti vaismedžius, taip paskatinant formuotis žiedinius pumpurus kitų metų derliui. Nuėmus derlių, serbentų, agrastų uogakrūmius reikia nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų. Dar nupurkšti rekomenduojama ir jaunus braškynus.


Vaismedžių akiavimas. Antra mėnesio pusė yra tinkamiausias metas vaismedžių akiavimui.


Liepą vienas darbų, kuriam reikia daugiausia laiko – reguliarus vejos pjovimas. Veją reikia pjauti tuomet, kai žolė pasirinktą pjovimo aukštį praauga 1,5–2,5 cm, nes neturi būti nupjauta daugiau kaip trečdalis lapų.


Pasirūpinkite avietėmis – išpjaukite jų silpnas, per tankiai sužėlusias atžalas. Eilėje reikėtų palikti po 12–15 stipriausių stiebų. Retinant gaunamas didesnis derlius, uogos būna stambesnės, patogiau augalus prižiūrėti.


Taip pat nepamirškite sutvarkyti braškynų, nuėmę uogų derlių. Būtina nupjauti senus, pažeistus lapus, kad spėtų ataugti nauji, sveiki lapai. Pavėlavus nupjauti senus lapus, naujieji iki žiemos nespės pakankamai užaugti, todėl braškės gali nukentėti nuo šalčių.


Pradėjus nokti vyšnių ir trešnių uogoms, apsaugokite jas nuo paukščių. Tam geriausiai rinktis specialius tinklus, kurių nemėgta paukštukai. O, nuskynus derlių, trešnės ir vyšnios turėtų būti atjauninamos ir žeminamos. Augantys ūgliai nugnybiami vasaros pradžioje, tiesa, retose vainikų vietose ūglius nugnybti reikėtų du kartus: pirmąjį – jiems paaugus iki 10–15 cm ilgio, antrąjį – vasaros pabaigoje.


Be to, nepamirškite obelų. Obelys šiuo metu intensyviai augina vaisius. Pasirūpinkite jomis ir paremkite gausiai obuoliais apaugusias šakas, kad neišlūžtų.


Liepos mėnesio darbai gėlyne


Vienas svarbiausių liepos mėnesio darbų gėlyne – iškasti pavasarį žydėjusias svogūnines gėles (tulpes, hiacintus, lelijas ir kt.), kai jos nužydi ir pagelsta lapai. Iškastus svogūnėlius rekomenduojama sudėti į dėžes vienu sluoksniu ir palaikyti porą dienų atvirame ore po stogu. Jei matote, kad svogūnėliai pažeisti grybinių ligų, juos nuvalykite ir pamirkykite tirpale su fungicidu.


Ne mažiau svarbu pasirūpinti vijoklinėmis gėlėmis ir įrengti joms atramas, jei to dar nepadarėte. Yra įvairiausių būdų vijokliams atremti: tinklai, grotelės, pergolės, treliažai, tvoros.


Nepamirškite nukarpyti ir nužydėjusių žiedynų, taip jūsų gėlynas ne tik taps gražesnis, bet dalis augalų pražys dar kartą.


Liepos vidurys vis dar tinkamas metas sėti alpinius astrus, daugiametes saulutes, gvazdikus ir neužmirštuoles, našlaites. Pavėsingos, drėgnos, vandeniu užliejamos vietos gėlių daigams nėra tinkamos.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis