Krienų sodinimas
Sodinimui krienų šakneles pasiruoškime iš rudens. Tinka 0,8-1,2 cm storio šaknelės, nupjautos nuo storesnių, skirtų maistui šaknų. Šakneles supjaustykime 15-20 cm ilgio gabalais, sudėkime į dėžutę susluoksniavę su smėliu arba durpėmis ir padėkime į rūsį. Pavasarį ant krienų šaknelių išauga daug pumpurų. Prieš sodinimą palikime tiktai viršutinius pumpurus, o kitus pašalinkime.
Į dirvą krienus sodinkime anksti pavasarį, šalpusniui pražydus. Storesnis šaknelių galas turi būti viršuje. Sodinkime įstrižai (45° kampu), atstumus tarp jų palikime 70 x 30 cm. Sodinkime tokiu gyliu, kad viršutinis šaknies galas užsižertų 2-4 cm storio žemės sluoksniu. Pasodinę palaistykime. Lapams išaugus 15-20 cm aukščio, krienus kaupkime 10-12 cm gyliu.
Paprastai krienai sodinami daržo pakraštyje, nes greitai plinta šakniastiebiais ir juos vėliau sunku išnaikinti. Dažniausiai taip nutinka, kai krienai auga vienoje vietoje kelerius metus. Daug paprasčiau juos auginti kaip vienmetę kultūrą. Tam patartina iškasti keletą kerų ir išrinkti plonas (piršto storio), apie 30-40 cm ilgio šakneles. Per žiemą jas laikykite rūsyje drėgname smėlyje.
Krienams geriausiai tinkamos purios, derlingos, nesunkios dirvos. Tinkamas ir molis, tik sunkiau iškasti.
Krienų kasimas
Jie dažniausiai kasami rudenį, spalio-lapkričio mėn., kai lapai sunyksta, bet žemė dar nėra sustingusi. Stebėkite, ar jų lapai nuvytę, tuomet tai tinkamiausias metas kasti. O prieš sudedant krienus, nupjaukite visas jų šonines šakneles.
Stambiausi šakniastiebiai sunaudojami iš karto arba laikomi rūsyje bei pamažu valgomi, o smulkūs smėlyje gali ramiai laukti pavasario.
Krienų gydomosios savybės
Krienų šaknys turi ir medicininę reikšmę. Nustatyta, kad vandeniu praskiestos krienų sultys gydo gastritą su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu (tik nepaūmėjimo metu), tačiau sergant kitais skrandžio bei žarnų uždegimais, kepenų bei inkstų ligomis krienų reikėtų nevartoti.
Liaudies medicinoje krienai vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant vandene, šlapimo pūslės akmenlige, podagra, reumatu. Sušalus profilaktiškai gerai veikia ant kelių ir pėdų dedami karšti krienų kompresai. Šaknų košelė arba antpilas gydo pūlines žaizdas, ausų uždegimą. Vandeniu praskiestos krienų sultys tinka burnai ir gerklei skalauti prasidėjus gleivinių uždegimui arba anginai, nes krienuose yra lizocimo (baktericidiškai veikiančios baltyminės medžiagos).
Tarkuoti ir kulinariškai paruošti krienai labai tinka prie žuvies, kiaušinių ir šaltų mėsos užkandžių. Krienų dedama ruošiant salotas su burokėliais arba obuoliais, gaminant aštrius padažus. Krienų lapų arba šaknų dedama konservuojant arba marinuojant agurkus bei kitas daržoves. Šiam reikalui geriau vartokime šaknis, nes yra duomenų, kad krienų lapai turi šiek tiek nuodingų medžiagų.
Krienų auginimas
Nors krienai yra vertinga daržovė, neauginkime jų daržo viduryje, nes nukasus iš likusių dirvoje smulkių šaknelių jie greit atžels, sunku bus išnaikinti. Krienams skirkime nuošaliausią vietą. Tą žemės plotelį giliai įdirbkime ir patręškime organinėmis bei mineralinėmis trąšomis (kaip šakniavaisinėms daržovėms).
